Dažnai sakoma, kad tuštėja kaimas, kad važiuojant vis daugiau galima pamatyti namų užkaltais langais. Ne visur taip yra. Dar yra ir atvykstančiųjų, besidžiaugiančiųjų kiekviena diena. Viena tokių – visą gyvenimą ieškojusi savo namų ir juos suradusi būtent Jūžintuose – Laimutė Sipovičienė. Šios moters namai ypatingi – čia pamatysi daugybę lėlių, o sienas puošia jos pačios nutapyti paveikslai. Ypatingi ne tik namai, bet ir pačios šeimininkės gyvenimo istorija.
Tremtinių vaikas
„Gimiau Sibire, esu tremtinių vaikas, – pradėjo pasakojimą arbatos puodelio į jaukią terasą pakvietusi Laimutė. – Mano tėvelis buvo politinis kalinys, nuteistas 25 metams. Bausmę jis atliko kalėjime, o aš gyvenau kartu su mama. Mama Sibire išgyveno 18 metų: ten ji susipažino su mano tėčiu ir, kaip politinio kalinio žmona, pasiliko ilgam. Į Lietuvą grįžome, kai man buvo ketveri ar penkeri metukai. Aš labai vertinu, kai žmonės turi savo namus – man tokio jausmo nebuvo, nes jų Lietuvoje lyg ir nebebuvo likę. Žinoma, mano senelių sodyba buvo Panevėžio rajone, tačiau ji nunyko, o mes gyvenome nuomodami svetimus namus. Keitėsi kaimai, miesteliai ir nebuvo tos vietos, kurią galėčiau vadinti savo namais.“
Daugiau ketvirtadienio “Gimtajame…”