Prieš pora metų į neregėtas aukštumas šovusios nekilnojamojo turto (NT) kainos daugelio šeimų, neturinčių nuosavo būsto, svajonėms tapo mirties nuosprendžiu. NT rinkos žinovų teigimu, anas laikas slenka praeitin: bankų duris vis dažniau varstantys gyventojai, kuriems rūpi būsto kreditai, leidžia manyti, kad NT kainos pagaliau ima stabilizuotis. “Gimtojo Rokiškio“ kalbinti bankų atstovai teigia, jog žmonės vėl skolinasi, tačiau apdairiai ir mažiau nei anksčiau…
Laukia gerų kainų
Prieš pora metų šeimą sukūrę Jolita ir Jokūbas tiek pat metų svajoja apie nuosavą būstą. “Baigę mokslus ir iš sostinės grįžę į gimtąjį miestą, pradėjome dairytis tinkamo varianto: domino 2-3 kambarių butai arba nedideli namai 15 km spinduliu aplink Rokiškį. Delsėme. 2007-aisiais būstų kainos ėmė kilti taip smarkiai, jog nutarėme palaukti mūsų piniginei palankesnio meto. Tebelaukiame. Jau penktus metus už nuomą kas mėnesį mokame po 100 Lt. Geriau būtume paskolą būstui mokėję…“ – “Gimtajam…“ prisipažino 29 metų vyriškis. Pasak jo, belstis į bankų duris ir prašyti paskolos būstui jam trukdo keli dalykai: tėvų raginimas laukti dar mažesnių NT kainų ir baimė likti be darbo. “Taip ir mindžikuojame vietoje. Nors 2-3 kambarių butų kainos, lyginant su 2007-aisiais, smuko bene 40 proc., tačiau pirkiniui nesiryžtame. Aplinkinių teigimu, apie 80 tūkst. litų kainuojantys butai dar turėtų pigti…“ – sakė ryžto stokojantis pašnekovas.
NT rinka atsigauna?
Pastarąjį pusmetį fiksuojamas būstų pirkimų-pardavimų sandėrių skaičius rodo, jog ilgai delsusiems įsigyti nuosavą pastogę dabar atėjo palankiausias metas: perteklinė pasiūla išsisemia, pardavimo ir nuomos kainos stabilizuojasi bei rodo augimo požymius. VĮ Registrų centro negalutiniais duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį būsto pirkimo–pardavimo sandorių Lietuvoje sudaryta apie 22 proc. daugiau nei prieš metus. Nors procentinis augimas nemažas, tačiau dabartinis rinkos aktyvumas vis dar yra du kartus mažesnis nei buvo fiksuojamas 2004–2008 metais.
Norinčių skolintis daugėja
Didžiųjų komercinių šalies bankų atstovai sutartinai tvirtina, kad šiemet klientai kur kas aktyviau ima būsto paskolas. Ilgalaikiams įsipareigojimams dažniausia ryžtasi didesnes ir stabilias pajamas turintys asmenys.
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, šių metų gegužę Lietuvos bankai išdavė 112,6 mln. litų vertės naujų būsto paskolų. SEB bankas skelbia, kad per pusmetį suteikė per tūkstantį būsto paskolų, arba 12 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Bankas „Swedbank” lygina šių ir praėjusių metų pirmųjų pusmečių duomenis: prašymų būsto paskolai gauti skaičius padidėjo 36 proc.,
Skolinasi mažiau
“Gimtojo…“ kalbinta AB DnB NORD banko Rokiškio klientų aptarnavimo skyriaus vadovė Vita Mykolaitienė teigė, jog 2009-ųjų sausį būsto kreditų sandėrių mūsų šalyje buvo sudaryta mažiausiai, o šiemet jų sudaroma net 30-40 proc. daugiau. “Pastebima neryški NT rinkos stabilizacija: sulėtėjo būsto kainų kritimas, o kai kurių NT objektų kainos net ėmė kilti, brangsta vidutinės ir naujos statybos ekonominės klasės butai. Senos statybos 2-3 kambarių Rokiškio butai pigiausi buvo šių metų pavasarį“, – teigė p. Mykolaitienė. Paklausta apie būsto kreditų paklausą, banko Rokiškio klientų aptarnavimo skyriaus vadovė teigė, jog augantis rokiškėnų susidomėjimas jomis pastebimas nuo šių metų pavasario. “Konsultuotis ateina išties nemažai rokiškėnų. Pastebime, jog žmonės linkę ilgiau svarstyti. Anksčiau daugelis skolindavosi visą būstui įsigyti sumą, o šiandien paskolą ima tik tie, kurie turi santaupų, ir jiems tetrūksta apie trečdalio reikiamos sumos“, – teigė p. Mykolaitienė. Pasak jos, skolinamasi vidutiniškai 20-30 proc. mažiau nei ankstesniais metais.
Areštai negrėsė
Nors darbo neteko keli tūkstančiai rajono gyventojų, tačiau, šiemet nė vienam rokiškėnui, kuris AB DnB NORD banke skolinosi pinigų būstui pirkti, neprireikė taikyti įsigyto turto nusavinimo procedūros. “Galime pasidžiaugti, kad mūsų rajono gyventojai darosi sąmoningesni: iškilus problemai jie patys kreipiasi pagalbos, su banku noriai svarsto visus galimus išeities iš susiklosčiusios situacijos variantus. Paprastai tokiems asmenims sudaroma galimybė paskolos mokėjimą atidėti keliems mėnesiams ar net metams“, – sakė p. Mykolaitienė.
Panašias skolinimosi tendencijas nurodė ir “Gimtojo…“ kalbinta “Swedbank” finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė. “Lietuvoje paskolos pertvarkymo galimybe pasinaudojo maždaug kas dešimtas būsto paskolą grąžinantis klientas. Pertvarkant paskolą dažniausia taikomas jos grąžinimo atidėjimas, tačiau tai daroma ne visais atvejais. Kartais išspręsti problemą padeda pakeistas paskolos mokėjimo grafikas, pratęstas paskolos grąžinimo laikotarpis…“ – sakė p. Gumuliauskienė. Jos teigimu, dažniausia taikomas 6 mėn. paskolos dalių mokėjimo atidėjimas. Tačiau kiekvienu atveju situacija vertinama individualiai.
Neviršyti pajamų!
“Ką patartumėte šeimoms, svarstančioms būsto paskolą?“ – teiravomės “Swedbank” finansavimo departamento direktorės J.Gumuliauskienės. “Būsto paskola – ilgalaikis įsipareigojimas. Bankas visada patars: skolos neturi viršyti 40 proc. šeimos pajamų. Klientui, kuris skolinasi būstui, vertėtų naudotis platesniu banko paslaugų kompleksu: pinigų rezervo nenumatytiems atvejams kaupimu (rekomenduojama nuolat taupyti ir sukaupti bent 3-6 mėn. paskolai reikalingą lėšų atsargą), įvairiomis draudimo paslaugomis, kurios padės nepatirti didelių finansinių keblumų nelaimės atveju“, – patarė Finansavimo departamento direktorė.
Pagal poreikį ir galimybes
2008-aisiais už nebaigtą rengti kotedžą rokiškėnai prašė 200 tūkst. litų. Šiemet lygiai tokį patį galima įsigyti apie 10 proc. pigiau. Labiau pigo senos statybos būstai: 2 kambarių butą jau galima nusipirkti maždaug už 50 tūkst., o miesto pakraštyje – net už 11 tūkst. litų.
Pernai už mūrinį namą Sėlynės kaime prašyta 100 tūkst., o šiemet – 85 tūkst. litų. Atidžiau sekant skelbimus galima rasti ir tikrai viliojančių variantų: 12 km nuo Rokiškio nutolusį mūrinį namą su naujais baldais galima nupirkti už 19 tūkst., o medinį namą Rokiškio mieste – už 7 tūkst. litų.
Agnė PUTEIKYTĖ-MACKUVIENĖ
