Politikai, susirūpinę silpnėjančiu šeimos institutu ir didėjančiu visuomenės neigiamu požiūriu į santuoką, prakalbo apie dabartinį teisinį skyrybų procesą. Anot jų, pastarasis neskatina sutuoktinių tris kartus pagalvoti ir tik tuomet kirsti bendro gyvenimo saitus. Todėl svarstoma galimybė skyrybų iniciatoriams užkrauti finansinę atsakomybę: asmenys, inicijuojantys ištuoką, per turto dalybas nukentėtų finansiškai…
Finansinės atsakomybės už skyrybas įvedimas būtų amoralus…
Kęstutis ČILINSKAS
Teisininkas, žmogaus teisių gynėjas
Skyrybų procesą mūsų šalyje reguliuoja “Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas“, kuris atitinka visus tarptautinius teisės reikalavimus. Galimybė įpareigoti buvusį sutuoktinį materialiai atlyginti antrajai pusei padarytą neturtinę žalą po ištuokos yra numatyta ir dabar. Nemaža dalis išsituokiančiųjų šia teise pasinaudoja. Tuo tarpu praėjusią savaitę Seime svarstytą siūlymą taikyti finansines sankcijas ištuokos iniciatoriui-užsakovui be didelių diskusijų galima traktuoti kaip žmogaus teisių pažeidimą. Pagal žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių saugos konvenciją kiekvienas mūsų turi teisę kreiptis į teismą užgriuvusioms problemoms spręsti. Varžyti šios teisės negali jokios sankcijos ar kitos kliūtys. Vis dėlto, jei įstatymas, įteisinantis finansinę atsakomybę už skyrybas, būtų priimtas, jis būtų neteisėtas: prieštarautų pagrindinei konvencijai, kuria vadovaujasi Europos žmogaus teisių teismas.
Visas straipsnis šeštadienio “Gimtajame…”
Agnė PUTEIKYTĖ-MACKUVIENĖ
