Ketverių metų studijos sukaktį mininčioje parodoje „Tapybos sujungti“ dalyvauja 13 autorių: Kristina Čivilytė, Irma Gūžienė, Vanda Kaminskienė, Raimondas Karčiauskas, Edmundas Kartanas, Daiva Kupstienė, Rūta Levulienė, Jolita Lubienė, Ugnius Motiejūnas, Dainora Ramanauskienė, Rita Rimšienė, Gintarė Šiaulienė, Aušra Žukauskienė.
A. Obcarsko tapybos studijos nariai nėra tipiški mokiniai. Pirmiausia – tai jau mokslus pabaigę, savus darbus dirbantys suaugę žmonės, tiesa, tie mokslai bei darbai – kitų (įvairiausių) sričių, tačiau svarbiausia, kaip pabrėžia pats A. Obcarskas, jie yra jo kolegos. Su gyva tapymo ugnimi, su noru išsisakyti, su savo individualumu, kurį A. Obcarskas stengiasi išryškinti ir tobulinti. „Jis – puikus mokytojas, – vienas per kitą antrina studijos nariai: – Griežtas, reiklus, bet kartu teisingas ir įžvalgus.“
Akivaizdu, kad vieni parodos autoriai – intarvertiškos natūros, tylūs, meditatyvūs, kiti – atviri, ekspresyvūs, ryškūs. O gal ne? Kiek tapybos darbas atskleidžia patį autorių? Gal jis kaip tik – pasislepia, ar tai, ką slėpė, atveria? Kaip ten bebūtų, žiūrovas paprastai ilgėliau stabteli ties tuo paveikslu, kuris rezonuoja su jo pajauta, o šioje, margoje savo išraiška, parodoje turbūt yra visko – prisipažinimo, nutylėjimo, baimės, gestikuliavimo, nuoširdumo bei angažuotumo, racionalumo ir metafizikos. Taigi savąjį „antaninį obuolį“ tikrai yra iš ko išsirinkti, o gal atpažinti.
