Kalakutas – Pietų Amerikos šalis…
R. Juozapavičienė sako, kad tokių planų turi, tik reikia baigti įrengti svečių namą, kur būtų galima ir apsistoti, ir pabendrauti, ir degustuoti. „Pažintinėms edukacijoms dar reikia sukurti sąlygas, labai įdomiai galima viską pateikti, bet norėtųsi, kad į programą įeitų ir maistas, gaminamas iš ūkyje išauginamų produktų – mėsos, kiaušinių. O gaminti maistą aš labai mėgstu ir žoles pažįstu“, – pasakoja R. Juozapavičienė.
Ir dabar šeimininkams netrūksta svečių – atvyksta ne tik vaikai su anūkais, giminės, bet ir anūkų klasės draugai. „Žinoma, jiems čia įdomu, gerai, kad turi galimybę viską pamatyti natūroje, o ne internete, nes mieste augančių vaikų išprusimas šioje srityje – stebėtinai žemas“, – sako šeimininkė ir papasakoja situaciją, vertą LRT laidos „Klausimėlis“.
Kaune mokytojaujanti jos dukra per pamoką vaikams uždavė klausimą: kas yra kalakutas? Vienas iš atsakymų buvo, kad tai kažkokia šalis Pietų Amerikoje. Būtų juokinga, bet darosi graudu, kai vaikai nebežino, kokie yra ir kaip atrodo naminiai paukščiai ar kad pieną duoda karvutė, o ne „Maxima“.
Planų sukurti tokį ūkį neturėjo
R. Juozapavičienė ir A. Jegorovas visai neketino kurti tokio ūkio, koks yra dabar. Viskas prasidėjo prieš penkiolika metų netyčia. „Nusipirkom dešimt avių, kad nuėstų žolę ir nereikėtų šienauti. Ir net nežinau, kaip čia atsitiko, kad dabar jų turime nemažą bandą, kaip ir žinių apie jų auginimą, priežiūrą“, – pastebi šeimininkė.
Taip pat netyčia atsirado ir daugybė paukščių. „Na, kaip čia kaime neturėsi kelių vištų. Nuo to viskas ir prasidėjo. Ėmiau gilintis į jų auginimą, priežiūrą, pamačiau, kiek įdomių, naujų veislių ir rūšių yra. Ir tokių norisi, ir anokių“, – juokiasi R. Juozapavičienė ir veda parodyti savo augintinių, vardindama, kas šiuo metu auga jų ūkyje.
Erdviuose atskiruose lauko garduose iš tolo pasitiko paukščių klegesys, kalakutų burbuliavimas, gaidžių giedojimas. Pamatę šeimininkę, paukščiai, atrodo, dar labiau sujudo ir džiaugsmingai ėmė sveikintis kas kokiais balsais.
O auga čia įvairios vištos: veislinės, paprastos dedeklės, baltos ir prancūziškos mėsinės, taip pat kalakutai, muskusinės ir Indijos bėgikės antys, mėsinių veislių mišrūnės, pilkos, baltos, skudurinės žąsys, patarškos, petardos, putpelės, povai ir, aišku, puošnūs gaidžiai.
(Daugiau – ketvirtadienio „Gimtajame…“)
