Apie viską ir apie nieką…

Taip jau nutiko, kad „Akcentų“ karuselė išsuko mano vardą. Prisipažinsiu, šiek tiek sutrikau. Rašyti akcentus tikrai ne man skirta, juo labiau, kad redakcijos kolektyve – šio stiliaus rašymo grandai. Man prieš juos lygintis savo rašliava dar toli. Na, bet kelio atgal nebėra… Tą akimirką prisiminiau vieno „pentagono“ reformatoriaus žodžius: „Laikas išeiti iš komforto zonos.“ Tai va, laikas atėjo ir man…

Rašyti akcentus nėra lengva. Juk šis rašinėlis daugeliui skaitytojų maloniai „susiskaito“ prie gardaus kavos puodelio su kruasanu. Ir ką čia parašius mielam skaitytojui, kad nesugadinčiau apetito? Gal savo mylimo sporto tema? Jau įsivaizduoju: vėl tas su savo „sportais“. Politika? Ne… Kultūra? Na ką šis vaikinas supranta apie kultūrą?.. Taip ir nesugalvojau tos vienintelės temos, apie ką norėčiau atvirai papostringauti.

Tą vakarą nusprendžiau prablaškyti mintis ir kūną. Nutariau tradiciškai apibėgti aplink miestą. Nei daug, nei mažai – dešimt kilometrų. Kai pirmuose kilometruose „ateina“ malonioji „pompa“, galva ima ir nušvinta…

Kiekvieną dieną „Gimtojo…“ internetinėje svetainėje stebiu vieną skiltį – savaitės skaitomiausi straipsniai. Pastarieji keičiasi kone kiekvieną dieną. O ten nieko naujo – dominuoja kriminalai. Tačiau šis negatyvas tampa lyg uždraustu vaisiu. Visuomenė sakosi pavargusi nuo negatyvių žinių, tačiau noras žinoti, kas „mylimą“ sugyventinę „papuošė“ mėlyne, nemažėja. O kiek atsiranda teisėjų ir laido riterių, kurie fizine jėga Žydrūną Savicką  „deda į pavėsį“. Nors ir skaudu, bet teisingumas vykdomas tikrai ne tokiu principu. Pastaruoju metu aktyviai aptarinėjamas Visuomeninių tarėjų institutas. Būtent jis yra laikomas protinga alternatyva uždarai teismų sistemai ir garantas, kad bus sukurtas dinamiško, nuolat atsinaujinančio teismų sistemos modelis. Tačiau šiuo atveju nekyla klausimas, ar piliečiai ir visuomenė siekia teisingumo, bet svarstoma, ar toks institutas gali pakeisti specialias teisines žinias, kurios yra ilgalaikės mokslinės minties raidos rezultatas? Ar eilinis pilietis, neturintis teisinio išprusimo ir stokojantis elementarių teisinių žinių, pajėgus teisingai interpretuoti ir taikyti įstatymą? Ar visuomeninis tarėjas gali įvykdyti misiją, kuri neretai yra sunkiai įmanoma profesionalams, ir užkirsti kelią toms klaidoms? Ir vėl aktualija be pabaigos… Tačiau stebint visų konfliktų priežastis išskiriama bene vienintelė – alkoholis. Prisipažinsiu, šie velnio lašai mano gyvenime neegzistuoja. Ne dėl to, kad esu abstinentas. Tokį savo pasirinkimą galiu apibūdinti vieninteliu žodžiu – neskanu. Daug kam tai nesuprantama, toks mano požiūris į alkoholį vertinamas įtartinai. Esą anksčiau dėl alkoholio turėjau rimtų problemų, neva esu užkoduotas… Ir ką tokiam žmogui beatsakyti?.. Gal tikrai sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos užmojai nėra tokie blogi? Visai neseniai  spaudžiau jam ranką. Visai malonus vyrukas… Bet kokiu atveju nesu moralinis teisėjas ir nesiruošiu toks būti.

Įpusėjęs bėgimą, netoli Krašto muziejaus susitikau Juozo Tūbelio progimnazijos direktorių Zenoną Pošiūną. Jis su žmona mėgino iš naujo atrasti miesto grožį ir, kaip prisipažino, tikrai pavyko. Pasinaudojęs proga pasiteiravau, kokie reikalai mokykloje. Pasigirti buvo kuo: šiuolaikiniai projektai vėl atkeliaus į šios progimnazijos klases. Tiesa, direktoriaus šypsena trumpam dingo. Mokyklos vadovas prisipažino, jog mokinių skaičius nedaug, tačiau mažėja: emigruodami tėvai pasiima ir savo atžalas… Bet pokalbį baigėme, kaip visada, pozityviai. Z. Pošiūnas nė nedvejodamas sakė, jog tikintis gražesniu rytojumi.

Prisiminiau ir kitą pozityvios istorijos pavyzdį. Praėjusią savaitę mano kabineto duris pravėrė Lukštuose (Juodupės sen.) gyvenantis Jonas Smalskys. Vyriškis atnešė gerą žinią – jo gimtasis Vaidlonų (šiuo metu Vaidlėnai) kaimelis atšventė gražią 325 metų sukaktį. Ta proga apie šį širdžiai mielą kraštą buvo išleista knyga. Būtent ja svečias ir džiaugėsi. Kodėl išskyriau šią, rodos, niekuo neypatingą istoriją? Ogi ji pateko tarp savaitės skaitomiausių ir „davė į kailį“ smurtautojams ir vagims… Džiaugsmo šaltinis slypi mažuose dalykuose. Išmokime gėrėtis nuostabia gamta, meno šedevrais, džiaugtis savo ir kitų gerais darbais, galimybe padėti kitiems. Net jeigu pozityvias mintis temdo gerais orais nedžiuginanti vasara. Na, bus dar tų vasarų… Galvas aukštyn!