Ar 185 eurai = tėvystei? Ar pinigai gali užpildyti tuštumą vaiko širdyje – vietą, kurioje turėjo būti buvimas kartu, apkabinimas, drąsinantis žvilgsnis? Šis bandymas dažniau žymimas ne lygybės, o nelygybės ženklu: valstybės išmoka ≠ tėvystei.
Matematiniai simboliai padeda skaičiuoti pinigus, bet ar jais galime išmatuoti tėvystę – ryšį, atsakomybę, meilę? Simbolis „lygu“ (=) reiškia pusiausvyrą, teisingumą – kai tai, ką duodame, atitinka tai, ko reikia. „Nelygu“ (≠) žymi neatitikimą, kai viena vertybė neatspindi kitos.
…Matematiniai simboliai padeda skaičiuoti pinigus, bet ar jais galime išmatuoti tėvystę – ryšį, atsakomybę, meilę?…
Ar valstybės bandymas laikinai užlopyti gimdytojų atsakomybės skylę = visavertei vaikystei? Dirbant Rokiškio socialinių paslaugų centre nedirbančių asmenų atvejo vadybininke, teko bendrauti su šeima – vyru, moterimi ir jų dukra. Suaugusieji – dešimtmečiais legaliai nedirbantys socialinės paramos gavėjai. Mergaitės tėtis ir mama – oficialiai išsiskyrę. Pradinukė gal net nežino, kad jų šeima – fiktyvi, ir jai teismo priteistą išlaikymą moka ne tėtis, o valstybė. Ką pajus vaikas, kai vieną dieną suvoks, kad skyrybos tebuvo fikcija, kurioje tėvo – vaiko išlaikytojo – vaidmenį pakeitė valstybė?
Skolos išieškojimas = ar ≠ tėvystės atkūrimui? Vaiko išlaikymo išmoka nėra valstybės dovana vaikui, tik laikina pagalba. Ją tėvas turi grąžinti, gali tai padaryti savanoriškai arba išieško antstoliai. Išlaikymo fondą administruojančios „Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 34 tūkstančiai skolininkų, jų skolos siekia 180 milijonų eurų, didžiausia vieno tėvo – per 63 tūkst. eurų. Per metus antstoliams pavyksta išieškoti 4,5 milijono, tik – apie 2,5 procento…
Įsiminė dar vienas atvejis: 55-erių tėvas, 30-etis sūnus ir 7-etis anūkas. Abu tėvai nemoka alimentų, abu „legaliai“ nedirba, abu gyvena valstybės sąskaita su tūkstantinėmis skolomis. Jie jau perduoda gyvenimo valstybės sąskaita „strategiją“ jaunesnei kartai kaip paveldėtą finansinio raštingumo modelį.
„Mama, o kas tas antstolis?“ – klausia septynmetis. Mažylio pasauliui dar nesuvokiami terminai: antstolis, išmoka, skola. Jam reikia tėvų žvilgsnio, balso, pasakojančio apie gyvenimą, rankos, laikančios, kai baisu…
Tikroji vaiko gerovė ≠ valstybės finansinei paramai? Vieną rugpjūčio rytą į priklausomybių konsultaciją atėjo 60 metų vyras. Jis prašė padėti ne tiek dėl dešimttūkstantinės alimentų skolos, kiek dėl vienintelio sūnaus: labai norėjo surasti jo paskyrą socialiniuose tinkluose. Nuotraukose pamatęs sūnų ir niekada nematytus marčią, anūkus, jų veiduose stengėsi įžvelgti savo tėviškąjį pėdsaką: gal paveldėtą akių spalvą, šypseną, rankų mostą… Jo žvilgsnis ieškojo ryšio, bet rado tik tylą.
…Nes pinigai neužaugina vaikų, jie negali apkabinti, paguosti, pasakyti: „tu man rūpi“…
Ar didinant vaikų išlaikymo išmoką, nepadaugės fiktyvių skyrybų, tėvų, sąmoningai pasitraukiančių nuo atsakomybės, perduodančių gyvenimo valstybės sąskaita „strategiją“ kitai kartai? Kai kuriose valstybėse įsiskolinusiems tėvams ribojama teisė vairuoti, išvykti iš šalies, gauti kreditus. Kol kas Lietuvoje apie tai nekalbama.
Sistemos spragos, vaikų skurdas bandomi užlopyti pinigais – išmokomis, kurios tėvus klampina į tūkstantines skolas, ilgalaikį nedarbą, „šešėlinį“ darbą. Finansinė parama gali padėti, sumažinti skurdo riziką, bet valstybės išmoka ≠ tėvystei. Nes pinigai neužaugina vaikų, jie negali apkabinti, paguosti, pasakyti: „tu man rūpi“.
Dalia ZIBOLIENĖ
