Štai ir prabėgo ilgai lauktos didžiosios metų šventės. Atrodytų, keistais laikais gyvename, kai didžiausia dovana tapo galimybė su šeimos nariais ir artimaisiais sutikti Kalėdas. Turbūt negalima sakyti, kad viskas, kas susiję su pandemija, yra tik bloga. Žmonės labiau pradėjo vertinti bendravimą ir bendrystę, artimo buvimą šalia.
Taigi šios šventės buvo nepalyginti geresnės, nes visi turėjo galimybę būti ten, kur nori ir su kuo nori. Žinoma, ir pernykščių švenčių laikotarpiu policininkų tuntai, blokados ir ribojimai nesustabdė atkakliausiųjų.
Natūralu, kad dar negrįžome į įprastas gyvenimo vėžes – nebuvo rengiami masiniai kalėdinių eglių įžiebimo ar Naujųjų metų sutikimo renginiai, švenčių organizatoriai siekė išvengti žmonių susibūrimų ir infekcijos plitimo, nors tai ne visai pavyko. Tačiau ne dėl jų kaltės.
Dabar įprasta sakyti, kad laikotarpis po švenčių – „sausas“, ypač sausis. Norisi ramybės po šventinio maratono, kitiems ir finansinio stabilumo susigrąžinimo. Tačiau po švenčių puolant prie darbų tenka greitai sugrįžti į realybę, kai naujienų portalų antraštės nieko gero nežada: „Formuojasi nauja omikron banga“, „Gali reikėti ir ketvirtosios sustiprinamosios dozės“, „LR prezidentas kreipsis į Konstitucinį Teismą, jeigu galimybių paso situacija liks tokia, kokia ji yra dabar“ ir pan.
Po švenčių skelbiama, kad daugėja COVID-19 infekcijos atvejų, nors situacija Rokiškyje, atrodytų, tik gerėja – lapkričio 9 d. rajone buvo fiksuoti net 108 nauji atvejai per parą, po to susirgimų kreivė tik krenta žemyn – dabar vidutiniškai nustatoma po 10 naujų atvejų.
Tiesa, mūsų rajono skubiosios pagalbos punkte tiek Kalėdos, tiek Naujieji metai, kaip sakė ligoninės direktorės pavaduotoja medicinai Marijana Čeponytė, buvo pakenčiami – traumuotųjų mažai, alkoholio padauginusiųjų taip pat. Tik štai nustebino antroji Naujųjų metų diena, kai ligoninės priimamajame prasidėjo tikra tragedija – dėl susiformavusio plikledžio, neprižiūrėtų šaligatvių ir kelių žmonės ėmė kristi kaip lapai, neišvengta daugybės traumų, skubiosios medicinos pagalbos skyriaus traumatologams ir darbuotojams teko didelis iššūkis kuo greičiau suteikti pagalbą daugybei nekentėjusių rokiškėnų. „Gimtojo…“ internetinėje svetainėje nuomonę šia tema išsakė daugybė rokiškėnų, visi piktinosi ir vėl kelininkus netikėtai užklupusia žiema, o ligoninei – nė vieno blogo žodžio, nors vieniems paslaugų teko laukti ir pusdienį – žmonės matė, kad situacija itin prasta.
Jolanta rašė: „Prie Vaižganto gimnazijos dar dabar šaligatviai nebarstyti, kai pasileidi, tiesiai į čiuožyklą.“ Lina pasakojo: „Gerai, kad baisių aukų nebuvo. Sekmadienį kelias Rokiškis–Panevėžys buvo nei valytas, nei barstytas (o vis sako, kad pagrindinius kelius valo ir barsto). Tiek Panevėžio, tiek Kupiškio r. keliai buvo prasti, tačiau vos įvažiavus į Rokiškio rajoną padėtis tiesiog tragiška. Ir tai ne naktį, o pavakaryje. Tai kas naktį dėjosi? Gal kai kas komentuos, kad nėra ko važiuoti, jei slidu, tačiau būna atvejų, kai turi būtinai nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Kaip visuomet, kelininkus blogi orai užklupo netikėtai.“ Rimantas atkirto: „Ko valkiotis, sėdėkit namuose ir nereikės čiuožinėti.“ Asta sakė: „Būtų gerai namie sėdėt ir niekur neit, bet kai reikia į darbą, nebėra kitos išeities.“
Elena pasidalino savo patirtimi: „Teko matyti, kaip priimamasis buvo užpildytas paslydusių, traumuotų, lūžusių žmonių. Pusdienį teko pralaukti, nors medikai dirbo ir stropiai, ir vikriai…“
Atrodytų, gaila pernykščių švenčių, kai dėl karantino ribojimų teko užsidaryti namuose, tačiau labiau gaila šiųmečių susitraumavusiųjų.
Žiema, kaip ir pandemija, dar nesitraukia. Likime sveiki.
