Tarsi epidemija
Pastebima, kad išryškėjo nauja tendencija – tiek rūkymas, tiek alkoholio vartojimas tampa būdingesnis mergaitėms ir merginoms. Šie skirtumai labiausiai ryškūs 7 ir 9 klasėse. Pavyzdžiui, 7-oje klasėje elektronines cigaretes nurodė vartojančios 21 proc. mergaičių (14 proc. berniukų), alkoholį – 15 proc. (berniukai 10 proc.). Panašūs skirtumai išlieka ir 9 klasėje. Šie rezultatai rodo, kad prevencinės programos jau turėtų būti specifiškai nukreiptos ir į mergaites bei merginas, kadangi jų grupėje žalingų įpročių plitimas yra didėjantis, o berniukų grupėje – stabilus arba mažėjantis.
Rokiškyje dirbantis priklausomybių konsultantas Valdemaras Misevičius pasakojo apie nemalonią tendenciją: „Tai, kad mergaitės vis daugiau įsitraukia į priklausomybes, pastebėjau prieš dvejus metus. Pernai kreipėsi pirmoji penkiolikmetė, priklausoma nuo alkoholio, jos priklausomybė itin rimta – ji iš tėvų buvo pavogusi kelis tūkstančius eurų, kuriuos linksmybėms „prataškė“ per savaitę. Aną savaitę Rokiškyje konsultavau 14 metų mergaitę, priklausomą nuo „veipų“, į juo pilasi gyvybei pavojingus skysčius, kurių sudėtyje – net ir žiurknuodžiai. Tokių atvejų – kur kas daugiau ir jų tik daugėja, čia kažkokia epidemija“, – sakė V. Misevičius.
Dalinasi tėvai
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto specialistų, analizuojant 2022 m. pavasarį atlikto tarptautinio tyrimo duomenis paaiškėjo, kad Lietuvoje, vertinant žalingų medžiagų vartojimą 5–9 klasėse, sumažėjo įprastinių cigarečių rūkymas (nuo 16 iki 12 proc.), tačiau padidėjo elektroninių cigarečių naudojimas (nuo 18 iki 21 proc.). Apskritai rūkančių įprastines ar elektronines cigaretes vaikų ir jaunuolių skaičius turi tendenciją augti – 5-oje klasėje rūkančių vaikų padaugėjo nuo 7 iki 8 proc., 7-oje klasėje – nuo 11 iki 19 proc., o 9-oje klasėse liko stabilus – kiek daugiau nei 40 proc.
Šiuo metu tabako gaminių galima įsigyti sulaukus 18 metų, o alkoholio – 20. Parduotuvėse prašoma jaunai atrodančių žmonių amžių įrodančių dokumentų, taigi įsigijimas nėra toks paprastas. Visgi ne tik parduotuvėse svaigalų galima įsigyti, bet ir švietimo įstaigose. „Mokyklose yra paauglių, prekiaujančių cigaretėmis ar alkoholiniais gėrimais. Prekiauja ne tik vaikinai, bet ir merginos, bendravau su keturiolikmete, kuri pardavinėja šiuos gaminius, ji užsidirba apie 80 Eur per savaitę. Žinoma, ji man neatskleidė, iš kur pati gauna tų prekių – tam yra teisėsauga, kuri turėtų išsiaiškinti.
Tačiau įsigyti šių prekių galima ne tik parduotuvėse ar mokyklose, bet ir gauti iš tėvų: teko susidurti su tokiais atvejais, kai tėvai patys savo vaikams duoda cigarečių, sakydami, kad „geriau tegul rūko prie manęs nei gatvėje“. Su tėvais, kurie specialiai vaikams pirktų cigarečių, nebuvau susidūręs, bet su tuo, kad dalinasi, susiduriu dažnai.
Žinau ir dar vieną paradoksinį atvejį Rokiškyje: jaunas vaikinas buvo seksualiai išnaudojamas, pradėjo vartoti marihuaną, ten rado užuovėją, tapo priklausomas. Pradėjo lankytis pas mane, jam ėmė gerėti, tačiau namuose nusižengė, padarė to, ko nebuvo galima, ir tėvai sūnui uždraudė pas mane lankytis. Kartais man sunku suprasti ir pakomentuoti tokius atvejus“, – sakė priklausomybių konsultantas.
Prevencija – švietimas
Mokslininkai pabrėžia, kad, siekiant sumažinti neigiamą alkoholio ir nikotino gaminių poveikį jaunuoliams, svarbu atsižvelgti į tai, jog šių medžiagų vartojimas siejasi su dabartine jų psichoemocine ir fizine savijauta. Tai reiškia, kad žalingi įpročiai gali atsiliepti sveikatai ne tik suaugus ar senatvėje, bet jau ir vaiko bei paauglio amžiuje. Šio tyrimo metu LSMU mokslininkai taip pat nustatė, kad moksleiviai, kurie renkasi žalingus įpročius, dažniau skundžiasi galvos, nugaros ir skrandžio skausmais, jiems dažniau pasireiškia galvos svaigimas ir silpnumas. Rūkantieji moksleiviai 2–3 kartus dažniau jaučiasi nelaimingi nei nerūkantieji, panašūs rodikliai stebimi ir vertinant alkoholio vartojimą.
Anot V. Misevičiaus, geriausia prevencija – švietimas: „Ar paversime mokyklas bendruomenėmis su apsaugos priemonėmis, patikromis patenkantiems į švietimo įstaigą – abejoju. Pagrindinė priemonė, kuri galėtų turėti prevencinį poveikį – švietimas. Teko vesti paskaitas įvairiuose Rokiškio rajono bendruomeniniuose namuose. Dabartinė mūsų politika skelbia, kad nedideli kiekiai yra nekenksmingi ar galimi, bet niekas nežino, kokie tie kiekiai maži, kokia koncentracija to mažo kiekio, kas ten įeina. Alkoholį dėl nurodomų laipsnių galime išskirti į silpną ir stiprų, bet su tabletėmis, marihuana, žole ir „veipų“ priedais kur kas sudėtingiau. Jeigu po pirmo dūmo įtraukimo paaugliai išvežami į priėmimo skyrių, tai kas gali nustatyti tą mažą kiekį?“
