Istorija jaudina
„Olkinų atminimui skirtas judėjimas išsirutuliojo natūraliai“, – sakė režisierė Neringa Danienė. Prieš pusantrų metų ji pastatė spektaklį žydų tema „Nutildytos mūzos“, o po to nusprendė, kad spektaklio neužteks – viskas „ritosi kaip kamuolys nuo kalno“. „Bedirbdami prie šitos medžiagos daug sužinojom. Kad kapo vieta, kur jie sušaudyti, neįamžinta, neišleista knygelė, nors Matildai pranašauta Salomėjos Nėries ateitis. Talentinga, brandi poezija…“ – sakė N. Danienė. Jos žodžiais, to negalima baigti spektakliu – „reikia atiduoti tą duoklę“, rasti kapavietės vietą, ją įamžinti, išleisti knygelę…
Norėdami išjudinti reikalus teatralai pradėjo rinkti aukas. Net pirkę bilietus žmonės aukojo. „Supratom, kad ta istorija jaudina ne tik mus. Surinkta daugiau nei 800 eurų“, – sakė N. Danienė. Jos žodžiais, Matilda Olkinaitė – tai mūsų lietuviškoji Ana Frank. Mat yra išlikę jos dienoraščiai. Jie šiuo metu yra Vilniuje pas teatrologę Ireną Veisaitę. „Tą žinią apie dienoraščio egzistavimą atvežė aktorė Virginija Kochanskytė. Visą dienoraštį yra išspausdinę Rokiškio bibliotekininkai almanache „Prie Nemunėlio“, o didžiąją dalią medžiagos užrašė panemunėlietė, Kupiškio muziejaus direktorė Violeta Aleknienė“, – prisidėjusiuosius prie bendro projekto vardijo N. Danienė.
Patvirtinti niekas negali
Pirmas visuomenininkų darbas – surasti kapavietės vietą. „Liudininkų nėra. Vienintelė, kuri matė egzekuciją, jai tada buvo aštuoneri, – Aldona Šarkauskaitė-Dranseikienė. Dar spėjau su ja pasikalbėti prieš mirtį. Ieškojom pagal panemunėliečių pasakojimus, pagal a. a. Ginto Dainio filmuotą medžiagą, bet patvirtinti, kad vienoje ar kitoje vietoje palaidoti devyni kūnai – dvi šeimos – niekas negali. Nusprendėm šalia miškelio pastatyti paminklinį akmenį ir paskelbti, kad Sacharos durpyne sušaudytos dvi žydų šeimos – Olkinai ir Jofės“, – sakė N. Danienė. Jos žiniomis, tas šeimas – anksčiau nei kitus rajono žydus – sušaudė patys lietuviai baltaraiščiai panemunėliečiai. „Norėjo pasisavinti jų turtą, nes tai buvo turtingos, gerbiamos šeimos, Panemunėlio mecenatai“, – pasakojo projekto autorė N. Danienė. Ji džiaugėsi teatralų pradėtai iniciatyvai sulaukusi palaikymo ir iš savivaldybės, ir iš verslininkų, ir iš seniūnijų. „Iškirsti krūmai, privežta žvyro, padovanotas akmuo, privežta akmenų grindiniui… Į šitą judėjimą įsijungė ir viešoji biblioteka. Jie šiemet nusprendė pagal savo projektą įamžinti Matildos Olkinaitės atminimą – Vidmantas Zakarka išdrožė stogastulpį, kuris jau pastatytas Panemunėlio geležinkelio stotyje, netoli buvusių Olkinų namų.
Rugsėjo 8 dieną renginiai žydų atminimui įamžinti vyks trijose vietose.
Spektaklis „Nutildytos mūzos“ – Rokiškio krašto muziejuje.
Fondo „Prisimenant litvakus, Inc.“ premijos įteikimo Molėtų muziejaus direktorei Viktorijai Kazlienei ceremonija – Rokiškio krašto muziejuje. Vidmanto Zakarkos koplytstulpio, skirto Matildai Olkinaitei, atidengimas – Panemunėlio geležinkelio stotyje.
Paminklinio akmens atidengimas Šeduikiškyje, prie Sacharos durpyno.
Į renginius kviečiami žydų bendruomenių nariai, oficialūs asmenys, žmonės, susiję su Olkinų šeimos istorija ir kt. Dalyvaus premijos steigėjai Shapirai iš JAV, kino operatorius Saulius Beržinis, kuris kuria filmą apie Matildą Olkinaitę ir nori viską fiksuoti filmuotoje medžiagoje.
o kodel nerasom visos tiesos.