Gal­vos ir kak­lo srities vė­žys: kom­plek­siš­ka už­duo­tis tarp­dis­cip­li­ni­nei ko­man­dai

Kom­plek­siš­ka sri­tis

„Gal­vos ir kak­lo na­vi­kai – su­dė­tin­ga sri­tis. Svei­ka­tos va­dy­ba ge­rai su­pran­ta šios sri­ties kom­plek­siš­ku­mą. Spren­di­mo, kaip už­tik­rin­ti mak­si­ma­liai ge­rą pa­slau­gų ko­ky­bę šiuo vė­žiu ser­gan­tiems pa­cien­tams, šian­dien ne­pa­sa­ky­siu, bet kvie­čiu jus dis­ku­si­jos. Ši kon­fe­ren­ci­ja ga­lė­tų bū­ti pra­džia“, – taip įžan­gi­nia­me žo­dy­je ko­le­gas po­kal­bio kvie­tė NVI va­do­vas do­cen­tas, bio­me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ras Val­das Pe­če­liū­nas.

Do­cen­to tei­gi­mu, pa­slau­gų ko­ky­bę le­mia du es­mi­niai veiks­niai: dau­gia­da­ly­kiš­ku­mas ir pa­slau­gų ap­im­tis. Dau­gia­da­ly­kiš­ku­mo sri­ty­je šian­dien su­si­du­ria­ma su ga­ly­be iš­šū­kių, ypač at­sa­kant į to­kius svar­bius klau­si­mus: kas tu­ri da­ly­vau­ti, gy­dant gal­vos ir kak­lo na­vi­kus? „Net ir nuo­sai­kiai skai­čiuo­jant, dau­giau kaip de­šimt spe­cia­lis­tų tu­ri bū­ti su­bur­ti į ko­man­dą už­tik­rin­ti dau­gia­da­ly­kę, ko­ky­biš­ką pa­slau­gą. Tai ir che­mo­te­ra­peu­tai, ra­dio­te­ra­peu­tai, vei­do, žan­di­kau­lio, akių chi­rur­gai, oto­ri­no­la­rin­go­lo­gai, odon­to­lo­gai. Vi­suo­met pa­si­ruo­šę gre­ta sto­vi neu­ro­chi­rur­gai, anes­te­zio­lo­gai, pa­to­lo­gai ir ge­ne­ti­kos, mo­le­ku­li­nės me­di­ci­nos spe­cia­lis­tai. Ne­pa­mirš­ki­me, kad rei­ka­lin­gas PET, mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so iš­ty­ri­mas. Pa­cien­tai rei­ka­lau­ja ir ne­for­ma­lių pa­pil­do­mų sri­čių – mi­ty­bos spe­cia­lis­to, psi­cho­lo­go, so­cia­li­nio dar­buo­to­jo – pa­slau­gų“, – var­di­no V.Pe­če­liū­nas.

Gal­vos ir kak­lo sri­ties chi­rur­gi­jos pa­slau­gas šian­dien vien Vil­niu­je tei­kia apie de­šimt me­di­ci­nos įstai­gų. Di­džiau­sią pa­tir­tį šio­je sri­ty­je su­kau­pęs spe­cia­li­zuo­tas NVI Gal­vos-kak­lo ir odos na­vi­kų chi­rur­gi­jos sky­rius šiuo me­tu at­lie­ka dau­giau­sia re­konst­ruk­ci­nių gal­vos ir kak­lo sri­ties ope­ra­ci­jų bei gy­do dau­giau­siai pa­cien­tų. Ta­čiau tarp gal­vos ir kak­lo sri­ties chi­rur­gi­nes pa­slau­gas tei­kian­čių cen­trų trūks­ta ko­or­di­na­vi­mo. „Tie­sa, po­ky­čiai vyks­ta, Žal­gi­rio kli­ni­kos in­teg­ruo­ja­mos į San­ta­ros kli­ni­kas. Ta­čiau kol kas tai vis dar yra di­džiu­lis gal­vos skaus­mas. Tu­ri­me vi­si kal­bė­tis ir tar­tis“, – pri­dū­rė NVI va­do­vas.

Il­gas ke­lias iki gy­dy­mo

Gal­vos ir kak­lo sri­ties ana­to­mi­nė struk­tū­ra yra itin su­dė­tin­ga. Šio­je sri­ty­je au­gan­tys na­vi­kai dėl ša­lia vie­nas ki­to esan­čių gy­vy­biš­kai svar­bių struk­tū­rų ga­li pa­veik­ti jų funk­ci­jas ir su­kel­ti rim­tų kom­pli­ka­ci­jų.

Dėl su­dė­tin­gos šios sri­ties vė­žio diag­nos­ti­kos bei gy­dy­mo, dėl dau­gy­bės spe­cia­lis­tų, su­si­du­rian­čių su pir­mai­siais li­gos simp­to­mais, bet sto­ko­jan­čių kom­pe­ten­ci­jos įtar­ti li­gą, Gal­vos-kak­lo ir odos na­vi­kų chi­rur­gi­jos sky­riaus ve­dė­ja gy­dy­to­ja oto­ri­no­la­rin­go­lo­gė Jo­li­ta Gi­ba­vi­čie­nė kon­fe­ren­ci­jos pa­va­di­ni­me pa­si­tel­kė me­ta­fo­rą ter­ra in­cog­ni­ta.

„Lie­tu­vo­je šei­mos gy­dy­to­jui ti­ki­my­bė su­si­dur­ti su gal­vos ir kak­lo vė­žiu ser­gan­čiu pa­cien­tu per vi­są sa­vo prak­ti­ką yra ne­di­de­lė. Jis ga­li su­tik­ti maž­daug de­šimt to­kių pa­cien­tų – tai pa­ro­dė Suo­mi­jo­je at­lik­tas ty­ri­mas. Bet ku­rios li­gos, juo la­biau pik­ty­bi­nio na­vi­ko, gy­dy­mas yra stan­dar­ti­zuo­tas ir tu­rė­tų bū­ti vie­no­das tiek ša­ly­je, tiek tarp­tau­ti­niu mas­tu, ta­čiau mes ma­to­me si­tu­a­ci­ją, kai, jei­gu gy­dy­mo įstai­go­je ne­at­lie­ka­mos su­dė­tin­gos ope­ra­ci­jos, pa­cien­tas net ne­pa­siun­čia­mas į kom­pe­ten­ci­jų tu­rin­tį cen­trą“,  – sa­ko NVI Gal­vos-kak­lo ir odos na­vi­kų chi­rur­gi­jos sky­riaus ve­dė­ja gy­dy­to­ja oto­ri­no­la­rin­go­lo­gė Jo­li­ta Gi­ba­vi­čie­nė.

NVI gy­do­ma di­džiau­sia gal­vos ir kak­lo srities vė­žiu ser­gan­čių pa­cien­tų da­lis. Daž­nai čia pa­ten­ka ki­to­se gy­dy­mo įstai­go­se pra­dė­ti gy­dy­ti pa­cien­tai. „Ne­re­tai li­ga kom­pli­kuo­ja­si, gy­dy­mas už­si­tę­sia. Kol pa­cien­tas ti­ria­mas ir pra­de­da­mas gy­dy­ti įvai­rio­se įstai­go­se, ga­li bū­ti pra­lei­džia­mas svar­bus mo­men­tas. O NVI dau­gia­da­ly­kei spe­cia­lis­tų ko­man­dai, tu­rin­čiai pa­tir­ties ir kom­pe­ten­ci­jos, ne­re­tai ten­ka itin su­dė­tin­ga už­duo­tis.  Ma­no ži­nu­tė yra to­kia – pa­cien­tai tu­ri bū­ti at­sa­kin­gai ap­ta­ria­mi dar iki gy­dy­mo ir pa­ren­ka­ma adek­va­ti gy­dy­mo tak­ti­ka. Tai su­trum­pin­tų pa­cien­to ke­lią nuo diag­nos­ti­kos iki gy­dy­mo“, – sa­ko sky­riaus ve­dė­ja.

Nu­sta­to­ma per vė­lai

Kad lai­kas vai­di­na es­mi­nį vaid­me­nį, pri­ta­ria ir Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to (LSMU) do­cen­tas Eval­das Pa­der­vins­kis, kon­fe­ren­ci­jo­je pri­sta­tęs pra­ne­ši­mą „Anks­ty­va ger­klų vė­žio diag­nos­ti­ka ir gy­dy­mo ga­li­my­bės“.

„Jei­gu pa­cien­tas jau­čia to­kius simp­to­mus, kaip bal­so už­ki­mi­mas, bal­so po­ky­čiai, jis tik­rai ne vi­sa­da sku­ba tir­tis. Pa­ste­bė­jęs gu­zą, taip, ta­da jau krei­pia­si. Ta­čiau daž­niau­siai su­si­du­ria­me su pa­cien­tais, ku­riems diag­no­zuo­ja­mas vė­ly­vų sta­di­jų gal­vos ir kak­lo vė­žys. Svar­bu at­si­min­ti, kad už­ki­mi­mui už­si­tę­sus il­giau nei tris sa­vai­tes, rei­kė­tų bū­ti ati­diems, nes lai­kas su­sir­gi­mo at­ve­ju nė­ra mū­sų drau­gas, – sa­ko LSMU do­cen­tas Eval­das Pa­der­vins­kis ir pri­du­ria, jog ki­ti pa­si­reiš­kian­tys ger­klų vė­žio simp­to­mai – sun­kes­nis kvė­pa­vi­mas, du­su­lys, skaus­min­gas ri­ji­mas, ko­sė­ji­mas krau­ju, da­ri­nys kak­le. – Kiek­vie­nas simp­to­mas ne­ša tam tik­rą in­for­ma­ci­ją. Bud­ru­mas ir kompeten­ci­ja mums pa­dės na­vi­ką pa­ste­bė­ti anks­ti.“

Su ko­le­ga su­tin­ka ir LSMU dr. Jus­ti­nas Vait­kus, pri­sta­tęs pra­ne­ši­mą apie no­sies ir prie­no­si­nių an­čių, no­sia­ryk­lės on­ko­lo­gi­nių li­gų simp­to­mus bei diag­nos­ti­ką. „Jei­gu kal­ba­me apie no­sį, ne­re­tai žmo­nės bū­na il­gai gy­do­mi dėl si­nu­si­tų, slo­gų. Ar­ba esant au­sies, gal­vos skaus­mams, pa­cien­tas vaikš­to pas krū­vą spe­cia­lis­tų ir vis tiek pro­ble­ma ne­ran­da­ma. Bū­tent tai ir le­mia, jog smar­kiai vė­luo­ja­me, diag­no­zuo­ja­me jau ket­vir­tos sta­di­jos li­gą ir ste­bi­me dra­ma­tiš­kus da­ly­kus“, – pa­sa­ko­jo J.Vait­kus.

Gy­dy­to­jas at­krei­pia dė­me­sį, kad vien­pu­sė ne­pra­ei­nan­ti no­sies obst­ruk­ci­ja me­di­ci­niš­kai tu­rė­tų bū­ti ver­ti­na­ma griež­tai: tai – ar­ba dan­tų pro­ble­mos, ar­ba vė­žys. „Taip, mes ga­li­me tu­rė­ti ge­ry­bi­nį aug­lį, ga­li­me tu­rė­ti tie­siog po­li­pą ar daug ki­tų da­ly­kų. Ta­čiau kad ne­pra­leis­tu­me, kad pa­cien­tui ne­rei­kė­tų še­šis mė­ne­sius ger­ti pen­kių rū­šių an­ti­bio­ti­kų, var­to­ti ne­rei­ka­lin­gų hor­mo­nų, vaikš­čio­ti pas pen­kis spe­cia­lis­tus, ma­no nuo­mo­ne, ge­riau­sia tai bū­tų ver­tin­ti kaip dan­tų pro­ble­mą ar­ba vė­žį. Ta­da ne­su­klys­tu­me ir pa­grei­tin­tu­me pa­cien­tų pa­te­ki­mą pas gy­dy­to­jus“, – kal­bė­jo gy­dy­to­jas.

Nau­ji me­to­dai chi­rur­gi­jo­je

„Ne­tu­ri­me daug lai­ko lauk­ti. Jei, pa­vyz­džiui, da­ri­nys yra kur nors pil­ve, jis ga­li aug­ti il­giau, at­stu­mai di­des­ni, daž­nu at­ve­ju vis tiek bus ga­li­ma jį kaip nors pa­ša­lin­ti. Ta­čiau da­ri­niui esant gal­vos ar kak­lo sri­ty­je, to­kios pri­vi­le­gi­jos ne­tu­ri­me. Mums svar­bus kiek­vie­nas mi­li­met­ras ir kiek­vie­na die­na“, – kon­fe­ren­ci­jo­je kal­bė­jo NVI gy­dy­to­jas oto­ri­no­la­rin­go­lo­gas Ig­nas Kar­nas.

Pra­ne­ši­me me­di­kas pri­sta­tė nau­jie­nas apie mi­ni­ma­liai in­va­zy­vią gal­vos ir kak­lo chi­rur­gi­ją. „Mū­sų tiks­las – ra­di­ka­liai pa­ša­lin­ti na­vi­ką, kaip įma­no­ma sau­gant ap­lin­ki­nius au­di­nius. Tai ga­li­me at­lik­ti pa­si­tel­kę mik­ro­sko­pi­nę la­ze­ri­nę re­zek­ci­ją. Ji pa­de­da ge­rai įver­tin­ti na­vi­ko ri­bas. To­kiu bū­du ša­li­nant na­vi­ką, iš­sau­go­me svei­kus ap­lin­ki­nius au­di­nius. Ro­bo­ti­nė chi­rur­gi­ja lei­džia ope­ra­ci­ją at­lik­ti tiks­liau, su­tei­kia chi­rur­gui di­des­nį ju­de­sių dia­pa­zo­ną. Žmo­gaus ran­kos ne­ga­li su­ki­nė­ti in­stru­men­tų ne­ri­bo­ta am­pli­tu­de, o ro­bo­to ju­de­siai ne­ri­bo­ti. Ti­ki­mės, at­ei­ty­je ga­lė­si­me nau­do­ti ir šią tech­no­lo­gi­ją“, – pa­sa­ko­jo I.Kar­nas.

Ne­se­niai NVI bu­vo at­lik­ta pir­mo­ji ša­ly­je ope­ra­ci­ja, nau­do­jant kvė­pa­vi­mo ta­kus ple­čian­tį ba­lio­ną „Tra­che­a­la­tor“. „Jis ypa­tin­gas tuo, jog at­lie­kant pro­ce­dū­rą ga­li­me ven­ti­liuo­ti pa­cien­tą. Pra­plė­ti­mas sau­gus ir ga­li truk­ti il­giau nei su pa­pras­tu ba­lio­nu“, – sa­kė gy­dy­to­jas oto­ri­no­la­rin­go­lo­gas.

Ben­drai pa­cien­tų su ger­klų ir tra­chė­jos ste­no­ze, anot I.Kar­no, nė­ra daug. Tai – ga­na re­ta pa­to­lo­gi­ja, pa­si­tai­kan­ti 1 iš 200 tūkst. gy­ven­to­jų per me­tus. Eu­ro­po­je yra spe­cia­li­zuo­tų kvė­pa­vi­mo ta­kų chi­rur­gi­jos cen­trų, dir­ban­čių su ste­no­zė­mis. Lie­tu­vo­je to­kio cen­tro, kur ga­lė­tų pa­tek­ti vi­si šią pro­ble­mą tu­rin­tys pa­cien­tai, kol kas nė­ra. Daž­niau­siai su jais dir­ba skir­tin­gų spe­cia­ly­bių pa­vie­niai gy­dy­to­jai skir­tin­go­se li­go­ni­nė­se.

„Pir­mą kar­tą šią pro­ce­dū­rą at­li­ko­me prieš pu­sę me­tų. Tai­ky­tas me­to­das ypa­tin­gas tuo, jog vie­nu me­tu su­jun­gia­mi trys skir­tin­gi me­to­dai. Pir­miau­sia vais­tų gliu­ko­kor­ti­kos­te­roi­dų su­lei­di­mas į ste­no­zės sri­tį – šis vais­tas slo­pi­na ko­la­ge­no sin­te­zę, to­dėl po pro­ce­dū­ros ran­do for­ma­vi­ma­sis bū­na ma­žes­nis. Tuo­met CO₂ la­ze­riu įpjau­na­mas ran­das, o ba­lio­nas pra­ple­čia su­siau­rė­ju­sią kvė­pa­vi­mo ta­kų da­lį. Kol kas pa­cien­tui pa­pil­do­mų in­ter­ven­ci­jų ne­rei­kė­jo, re­zul­ta­tas sta­bi­lus“, – pa­sa­ko­jo I.Kar­nas.

Anot gy­dy­to­jo, iki tol pa­cien­tui rei­kė­da­vo kas mė­ne­sį at­lik­ti „bu­ža­vi­mo“ pro­ce­dū­rą, kai su­siau­rė­ju­si vie­ta pra­ple­čia­ma spe­cia­liu in­stru­men­tu bu­žu. I.Kar­no tei­gi­mu, šis in­stru­men­tas nė­ra toks efek­ty­vus kaip ba­lio­nas, ku­rį me­di­kai pa­ren­ka spe­cia­liai pa­cien­tui pa­gal jo tra­chė­jos plo­tį ir iš­ple­čia mak­si­ma­liai pa­gal su­pla­nuo­tus mat­me­nis.

Su­grą­ži­na funk­ci­jas ir pa­si­ti­kė­ji­mą

Pra­ne­ši­mą „Ko­ky­biš­kas gy­ve­ni­mas po iš­plės­ti­nių gal­vos-kak­lo ope­ra­ci­jų – ar tai įma­no­ma?“ pa­ren­gęs NVI gy­dy­to­jas, vei­do ir žan­di­kau­lių chi­rur­gas Li­nas Sen­kus su­si­rin­ku­siems kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viams pri­mi­nė, kad tiek pa­ti li­ga, tiek jos gy­dy­mas su­trik­do gy­vy­bi­nes pa­cien­tų funk­ci­jas ir pa­blo­gi­na gy­ve­ni­mo ko­ky­bę.

„Gal­vos ir kak­lo srities vė­žys, at­si­ra­dęs skir­tin­go­se vie­to­se, pa­pras­tai su­trik­do ke­lias gy­vy­bi­nes funk­ci­jas. Jei­gu tai yra bur­na, su­trin­ka kal­ba, uos­lė. Jei­gu yra ger­klos, vėl­gi kal­ba, kvė­pa­vi­mas. Dėl vė­žio vi­suo­met su­trik­do­mos ir so­cia­li­nės as­mens funk­ci­jos, adap­ta­ci­ja vi­suo­me­nė­je, so­cia­li­niai ry­šiai, psi­cho­lo­gi­nė, psi­chi­nė svei­ka­ta. Dėl to žen­kliai blo­gė­ja gy­ve­ni­mo ko­ky­bė“, – kal­bė­jo NVI gy­dy­to­jas, vei­do ir žan­di­kau­lių chi­rur­gas Li­nas Sen­kus.

Pa­sak gy­dy­to­jo, ko­ky­biš­kas gy­ve­ni­mas po gal­vos ir kak­lo ope­ra­ci­jų yra įma­no­mas, ta­čiau tik di­de­lių me­di­kų ko­man­dos pa­stan­gų dė­ka. „Pir­miau­sia rei­ka­lin­gas tin­ka­mas, pa­sau­li­nius stan­dar­tus ir re­ko­men­da­ci­jas ati­tin­kan­tis vė­žio gy­dy­mas. Daž­nai tai bū­na ope­ra­ci­nis gy­dy­mas, sie­kiant ra­di­ka­liai pa­ša­lin­ti na­vi­ką. Tuo­met se­ka re­konst­ruk­ci­ja, nau­do­jant mik­ro­chi­rur­gi­nę tech­ni­ką ir lais­vus ar vas­ku­lia­ri­zuo­tus lo­pus. Vi­si eta­pai yra glau­džiai su­si­ję ir svar­būs, bet bū­tent re­konst­ruk­ci­ja su­tei­kia ga­li­my­bę ra­di­ka­liai iš­ope­ruo­ti na­vi­ką ir pa­ge­rin­ti gy­dy­mo pa­slau­gų ko­ky­bę“, – tei­gė chi­rur­gas.

Pra­ne­ši­mo me­tu L.Sen­kus pa­tei­kė pa­vyz­džių, kaip pa­cien­tams at­ku­ria­mas kau­li­nis žan­di­kau­lių vien­ti­su­mas, at­lie­ka­ma au­di­nių plas­ti­ka, dan­tų im­plan­ta­ci­ja, pro­te­za­vi­mas, at­ku­ria­mos kram­ty­mo, kal­bė­ji­mo funk­ci­jos, už­tik­ri­na­mas kvė­pa­vi­mas. „Ope­ra­ci­jos il­gos, trun­ka dau­giau nei 8 va­lan­das. Kar­tu su ko­man­da jau at­li­ko­me daug ope­ra­ci­jų, pa­dė­ju­sių tiek iš­sau­go­ti gy­vy­bi­nes funk­ci­jas, tiek su­grą­žin­ti pa­cien­tams pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­mi.“

„Džiau­giuo­si, kad ko­le­gos chi­rur­gai at­lie­ka daug įvai­riau­sių plas­ti­kų, nes tai ge­ro­kai pa­ge­ri­na mū­sų pa­cien­tų gy­ve­ni­mo ko­ky­bę. Ta­čiau ne­bū­ti­nai vi­sos plas­ti­nės ope­ra­ci­jos už­tik­ri­na kram­ty­mo funk­ci­jos at­kū­ri­mą“, – kon­fe­ren­ci­ją tę­sė gy­dy­to­ja odon­to­lo­gė or­to­pe­dė Au­ris­ti­da Ger­lia­kie­nė, pri­sta­čiu­si pra­ne­ši­mą  „Pa­cien­tų pro­te­za­vi­mas po gal­vos ir kak­lo na­vi­kų iš­plės­ti­nių ope­ra­ci­jų“. Gy­dy­to­jos tei­gi­mu, kram­ty­mo funk­ci­ją pa­cien­tams pa­de­da at­kur­ti iš­ima­mi ar­ba fik­suo­ti pro­te­zai ant im­plan­tų. Iš­ima­mi pro­te­zai ga­li bū­ti tin­ka­mas pa­si­rin­ki­mas pa­cien­tams, ku­riems trūks­ta ke­lių ar­ba vi­sų dan­tų, ir ku­rių žan­di­kau­liuo­se ne­pa­kan­ka at­ra­mos im­plan­tams. Fik­suo­ti pro­te­zai ant im­plan­tų už­tik­ri­na sta­bi­lią ir pa­to­gią kram­ty­mo funk­ci­ją bei ge­res­nę es­te­ti­ką.

Da­li­jo­si pa­tar­imais su odon­to­lo­gais

Kad odon­to­lo­gai at­lie­ka itin svar­bų vaid­me­nį da­ly­vau­da­mi gy­dant vė­žiu ser­gan­tį pa­cien­tą, pa­tvir­ti­no NVI gy­dy­to­jo, vei­do ir žan­di­kau­lių chi­rur­go Gab­rie­liaus Vai­ner­ma­no pra­ne­ši­mas „Odon­to­lo­gi­nis pa­cien­to pa­ruo­ši­mas prieš ir po on­ko­lo­gi­nio gy­dy­mo“.

Ty­ri­mai ro­do, kad ko­ky­biš­kas bur­nos ert­mės įver­ti­ni­mas, jos pa­ruo­ši­mas gy­dy­mui ir prie­žiū­ra po gy­dy­mo le­mia ge­res­nę pa­cien­tų gy­ve­ni­mo ko­ky­bę bei gi­ji­mo re­zul­ta­tus.
„Daž­nai tiek pa­ti li­ga, tiek gy­dy­mas su­ke­lia kom­pli­ka­ci­jas bur­nos ert­mė­je. Kom­pli­ka­ci­jos ga­li bū­ti tiek dėl chi­rur­gi­nio, tiek ra­dio­te­ra­pi­nio ar che­mo­te­ra­pi­nio gy­dy­mo. Daž­niau­siai pa­žei­džia­mi au­di­niai yra bur­nos glei­vi­nė, sei­lių liau­kos, žan­di­kau­lių kau­las, kram­to­mie­ji, lie­žu­vio, bur­nos dug­no rau­me­nys“, – pa­sa­ko­jo G.Vai­ner­ma­nas.

Vie­na daž­niau­sių gy­dy­mo kom­pli­ka­ci­jų, me­di­ko tei­gi­mu, yra mu­ko­zi­tas. Jis pa­si­reiš­kia net 91 proc. ra­dio­te­ra­pi­ja gy­do­mų pa­cien­tų. „Mu­ko­zi­tas – skaus­min­gas glei­vi­nės pa­žei­di­mas. Dėl to pa­cien­tui tam­pa sun­ku val­gy­ti, jis ne­ten­ka svo­rio, kar­tais net­gi ten­ka lai­ki­nai stab­dy­ti vė­žio gy­dy­mą“, – tei­gė gy­dy­to­jas.
Be­veik pu­sei ra­dio­te­ra­pi­ja gy­do­mų pa­cien­tų iš­si­vys­to au­di­nių fib­ro­zė. „Dėl to pa­cien­tams tam­pa sun­ku iš­si­žio­ti ir iš­si­vys­to triz­mus, ku­rio gy­dy­mui svar­bi me­cha­no­te­ra­pi­ja, ska­ti­nan­ti iš­si­žio­ji­mą“, – pa­ta­rė G.Vai­ner­ma­nas.

Os­te­o­ra­dio­nek­ro­zė – būk­lė, ku­riai bū­din­ga kau­li­nio au­di­nio mir­tis. Šios kom­pli­ka­ci­jos iliust­ra­ci­ja bū­tų dau­giau nei tris mė­ne­sius glei­vi­ne ne­pa­deng­tas ne­kro­zi­nis žan­di­kau­lių kau­las. „La­bai svar­būs re­gu­lia­rūs vi­zi­tai pas gy­dy­to­jus odon­to­lo­gus. Jei­gu pri­rei­kia ša­lin­ti dan­tis, tai tu­ri vyk­ti at­rau­ma­tiš­kai, an­ti­bio­ti­kų te­ra­pi­ją nau­do­jant tiek prieš dan­tų ša­li­ni­mą, tiek tę­siant kur­są pa­ša­li­nus. Dan­tis rei­kė­tų at­kur­ti, kad pa­cien­tas ga­lė­tų val­gy­ti. Ne­res­tau­ruo­ja­mi dan­tys ir dan­tų šak­nys tu­rė­tų bū­ti gy­do­mos en­do­don­tiš­kai“, – pa­ta­ri­mais odon­to­lo­gams da­li­jo­si G.Vai­ner­ma­nas.

RASA KASPERAVIČIŪTĖ-MARTUSEVIČIENĖ. lsveikata.lt