Rokiškio teatro aktoriai parodė teatralizuotos ekskursijos „Sofija ir imperatorius“ ištrauką, kuri primena mūsų grafaitės Sofijos Tyzenhauzaitės pažintį su Napoleonu. Pranešimą „Napoleonas. Laisvė. Lietuva“ skaitė lektorė Fausta Pabiržienė. Ji pasakojo apie politinį-kultūrinį laikmečio kontekstą.
Apie karybos subtilybes pasakojo Kauno pavieto karybos paveldo klubo vadas Vaidotas Valavičius Jo paskaitos tema „Karinės uniformologijos principai bei terminai XVIII a. pab. – XIX a. pr.“
Svečiai pristatinėjo ginklus, o prie dvaro aidėjo Kauno pavieto laisvųjų šaulių iššautos salvės, dalgininkų grupė iš žiūrovų vietoje mokėsi ir atliko kovinį veiksmą. Anot renginio organizatorės muziejininkės Laimos Skardžienės, tokio renginio idėją padiktavo šiuo metu dvare veikianti Aleksandro Vasiljevo Napoleono laikų mados paroda ir tai, kad šiemet sukanka 210 metų nuo Napoleono žygio per Lietuvą, kuris turėjo ne tik neigiamą įtaką. Po jo bajorai tikėjosi tokių pat teisių ir laisvių, kurias gavo Mažoji Lietuva po Tilžės taikos sutarties. „Norėjau, kad muziejaus lankytojai matytų ne tik pliką madą, bet ir galėtų susipažinti ir su kontekstais“, – sakė L. Skardžienė.
Ilgiau nei dešimtmetį Prancūziją valdęs Napoleonas Bonapartas (1769–1821) turėjo įtakos Europos ir pasaulio istorijai. Napoleono eros poveikis šiuolaikinės Europos kultūros paveldui atsispindi daug kur: vietovėse ir objektuose, pastatuose, paminkluose, balduose, meno kūriniuose ir įstatymuose, nematerialiosios kultūros pavelde. Nors Lietuvoje Napoleonas pabuvojo labai trumpai, bet pėdsakas paliktas ryškus.
