Šį kartą konferencijoje dėmesys skirtas žurnalistinei J. Keliuočio veiklai ir jos reikšmei, kuri šiandien neprarado aktualumo, aptarti. Kaip sakė konferenciją moderavusi Lietuvos žurnalistikos centro direktorė dr. Džina Donauskaitė, apie J. Keliuočio žurnalistinę teoriją ir praktiką šiandien studijuojantys būsimieji žurnalistai sužino dar pirmame kurse. „Jeigu ne politiniai kataklizmai, vykę tuo metu Lietuvoje, jeigu ne Lietuvos okupacija, manau, kad šiandien Juozo Keliuočio vardas skambėtų tarptautiniu mastu, nes tuo metu, kai jis kūrė žurnalistikos teoriją, jo idėjos buvo labai inovatyvios, netgi revoliucionieriškos. Jis kalbėjo apie žurnalistiką, kaip nepriklausomą, kaip svarbią demokratiniame procese, ir tai buvo tuo metu inovatyvu“, – pradedant konferenciją sakė dr. D. Donauskaitė, pristatydama pirmąjį pranešėją, iš kurio paskaitų žurnalistikos studentai ir sužino apie J. Keliuočio veiklos reikšmę žurnalistinei teorijai ir praktikai. Tai – Vilniaus universiteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro prof. dr. Andrius Vaišnys, kurio pranešimas „Modernioji kritika „Naujojoje Romuvoje“ buvo vienas iš įdomiausių.
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vyr. bibliotekininkė Angelė Mikelinskaitė konferencijoje ieškojo dviejų iškilių Lietuvos asmenybių – Juozo Keliuočio ir režisieriaus Juozo Miltinio – bendradarbiavimo ir bendravimo sąsajų, kurių būta iš tiesų daug. Dabar leidžiamos „Naujosios Romuvos“ ir jaunimo kultūros gyvenimo žurnalo „Pašvaistė“ redaktorė Audronė Daugnorienė savo pranešime daugiausia dėmesio skyrė J. Keliuočio leistam jaunimo žurnalui „Ateities spinduliai“, kurio tradicijas stengiasi tęsti dabar leidžiama „Pašvaistė“.
Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnazijos bibliotekininkė Reda Kiselytė savo pranešime atkreipė dėmesį į J. Keliuočio šmaikštumą ir taiklias pastabas, kurios aktualios dar ir šiandien. Nepriklausoma žurnalistė Lina Dūdaitė-Kralikienė vykusiai parinktais pavyzdžiais ir faktais pademonstravo J. Keliuočio žurnalistikos neišblėsusį aktualumą šiandien.
Iš J. Keliuočio biografijos
J. Keliuotis gimė 1902 m. rugsėjo 4 d. Gimė jis Rokiškio rajono Joniškio vienkiemyje, gausioje valstiečių šeimoje. Mokytis pradėjo tiems laikams neįtikėtinai anksti – nuo šešerių. Mokėsi Rokiškio, Biržų, Panevėžio gimnazijose. 1926m. baigė Lietuvos universitetoTeologijos-filosofijos fakultetą. 1926–1929 m. Sorbonoje studijavo filosofiją, literatūrą, meną, sociologiją ir pirmasis iš lietuvių – žurnalistiką.
Studijuodamas 1924–1926 m. redagavo žurnalą „Pavasaris“. Nuo 1929 m. dirbo laikraščio „Rytas“ redakcijoje, 1930–1932 m. leido ir redagavo moksleivių žurnalą „Ateities spinduliai“. 1930 m. literatūros almanacho „Granitas“ redaktorius,
1935–1937 m. Vytauto Didžiojo universitete dėstė žurnalistiką. 1942–1943 m. Sociologijos-žurnalistikos katedros adjunktas. 1944 m. kultūros žurnalo „Kūryba“ redaktorius. 1944 m. Lietuvos išlaisvinimo tarybos ideologinis patarėjas, leido pogrindinį žurnalą „Aušra“.
1945 m. suimtas ir tardytas, ištremtas į Pečioros lagerius. 1947 m. grįžo į Lietuvą, bet 1952 m. vėl suimtas. Iš Solikamsko lagerių sugrįžo 1956 m. Kadangi laikėsi nepriklausomos Lietuvos idealų – neparašė viešos atgailos, jo straipsniai nespausdinti jokiame žurnale, jis niekur negavo darbo, buvo nuolat sekamas KGB.
Bet labiausiai J. Keliuotis žinomas kaip neokatalikiško žurnalo „Naujoji Romuva“ (1931–1940) redaktorius. Šiame leidinyje siekė aprėpti visas kultūros sferas: dailę, muziką, architektūrą, literatūrą. Siekė suburti jaunus menininkus, kūrybingas asmenybes, nes kūrybingą tautos dvasią laikė pagrindiniu mažos tautos stiprybės įrodymu, o savo pašaukimu – modernizuoti Lietuvos kultūrinį gyvenimą.
