Suspaudžia širdį
„Rokiškio kraštas man pats mieliausias kampelis žemėje. Čia gimiau ir užaugau. Papiškiuose, mažoje pirtelėje, gimiau ir buvau devintas šeimos narys: tėveliai, trys broliukai, dvi sesutės ir bobutė. Į Čedasus beveik 5 km brisdavaus sniegu apsiavęs medinukus.
Nežiūrint nepritekliaus, buvome labai lamingi, nuostabiai sutarėm su kaimynais. Prie žibalinės lempos mokslus krimtom ir visi, kurie troškome, juos baigėme. Buvo viskas taip darnu, net graudu… Kai mokiausi Rokiškio gimnazijoje, klasiokas buvo net eilėraštuką apie mane sueiliavęs: „Kur „bachūrų“ pulkai, ten Kairiūkščio namai, ten jis aunasi batais ilgais“… Mat aš avėdavau ilgais tėvo batais. Dabartinis žmogus nebesupranta tikrų nepriteklių, jei kuo skundžiasi, tai tikras nesisupratimas“, – gyvenimo filosofija dalijosi garsus jubiliatas.
Jubiliejų pasitinka naujausiu darbu
Neseniai leidykla išleido L. Kairiūkščio parengtą Miškininkystės terminų žodyną lietuvių, lotynų, anglų, vokiečių ir rusų kalbomis. Žodyno autorius sako, jog šis darbas svarus ne tik moksline prasme, bet ir svoriu – knyga sveria per 2 kg. Žodyną autorius užbaigė lotyniškai, baigiamojo žodžio vertimas: „Parašiau, kaip galėjau, nori geriau – padaryk.“
Į šį darbą L. Kairiūkštis sudėjo visą širdį ir miškininkystės mokslinės praktikos lobius. O žinių pas akademiką per dešimtmečius sugulė tiek, kad sunku buvo ir sutalpinti. „Mokytis miškininkystės stojau ne dėl gražaus miško, o dėl to, kad šios studijos buvo pačios plačiausios: turėjome net 42 disciplinas. Labai dėkingas, kad mane išmokė lotynų, anglų, vokiečių, rusų kalbų, dar moku latviškai bei lenkiškai“, – apie naujausio „kūdikio“ gimimą atviravo L. Kairiūkštis.
Nuo pirtelės – iki mokslo aukštumų
L. Kairiūkščio biografija – marga kaip genys. Neeilinių gabumų jaunas miškininkas daug metų vadovavo Miškų ūkio institutui, dirbo tarptautinio taikomosios sisteminės analizės instituto (IIASA) Austrijoje Gamtinės aplinkos programos vicedirektoriumi.
Už mokslinę veiklą jam buvo suteiktas profesoriaus mokslinis vardas, o 1972 m. L. Kairiūkštis išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu.
Mokslinė L. Kairiūkščio veikla be galo įvairi. Jis – Lietuvos mokslų akademijos, Švedijos karališkosios žemės ūkio ir miškų akademijos, Sankt Peterburgo (Rusija) mokslų ir menų akademijos tikrasis narys, Pasaulio mokslininkų federacijos, Nacionalinės geografijos draugijos narys. Jis – habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. Akademikas yra parengęs dvi dešimtis monografijų, per 900 mokslo ir mokslo populiarinimo publikacijų įvairiuose šalies ir užsienio mokslo ir informaciniuose leidiniuose, kelis šimtus mokslinių pranešimų Lietuvos, užsienio ir tarptautinių mokslinių organizacijų renginiuose Rusijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Argentinoje, JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Meksikoje, Turkijoje, Švedijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje, Gruzijoje, Norvegijoje ir kitur. Jis – Miškininkų sąjungos garbės narys, aktyvus specializuotos miškininkystės spaudos bendradarbis ir pagalbininkas.
Už pasiekimus Europos miškininkystės srityje 1992 m. jam skirta tarptautinė Vilhelmo Leopoldo Pfeilo premija. Už didelį indėlį į Lietuvos mokslą, produktyviausio miško teorijos sukūrimą ir jos taikymą krašto ekologiniam tvarumui didinti, aktyvią visuomeninę veiklą ir Lietuvos vardo garsinimą 2008 m., per Valstybės dieną, miškininkui L. Kairiūkščiui šalies prezidentas Valdas Adamkus įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino karininko kryžių. Už mišriųjų miškų formavimo teorijos sukūrimą, atrankinių kirtimų sistemą ir produktyviausių miškų formavimo teoriją dukart (1971 ir 2004 m.) jis su kitais mokslininkais tapo Lietuvos mokslo premijos laureatu. 2008 m. L. Kairiūkščiui suteiktas Rokiškio krašto garbės piliečio vardas. Jis yra ir Kauno rajono garbės pilietis.
Pagrindinės L. Kairiūkščio mokslinių tyrimų sritys – miškotyra, ekologija, dendrochronologija. Jis sudarė universalią medžių biologinę ir ūkinę klasifikaciją, parengė efektyvių mišriųjų medynų ugdymo būdų ir etaloninio miško formavimo modelių, sukūrė mišriųjų miškų formavimo teoriją, atrankinių kirtimų sistemą ir produktyviausio miško teoriją. Pagal jo teoriją sukurta vientisa produktyvių medynų formavimo sistema bei įvairios sudėties grynų ir mišrių medynų etalonų modeliai bei tikslinės programos jiems formuoti. Jo teorija plačiai taikoma miškų ūkio praktikoje ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje.
Gimtinėje – veiklos pėdsakas
Miškininkų bendruomenėje akademikas L. Kairiūkštis gerbiamas už tai, kad prieš mokydamas kitus savo teiginius ir rekomendacijas yra pats praktikoje išbandęs. Ir sugebėjo visiems įkalti į galvas, kad ekologijoje tvariausias yra medis: jį pasodintą ir po šimto ar net dviejų šimtų metų toje pačioje vietoje rasi.
Kuklioje sodyboje, kur 1928 m. gruodį pirtelėje gimė būsimasis akademikas L. Kairiūkštis, liko tik vienas pastatas. Jame dabar įkurtas miškininkystės muziejus. Yra dar ir senasis šulinys, rūsys bei didžiulį kiemą ribojanti galingų medžių juosta. Sode – obuolių derlių nokinančios senosios obelys. Dabar debesis remiančias egles 1937 m. su broliu pasodino pats akademikas. Kelių hektarų teritorijoje prieš kelerius metus pradėtas kurti retų medžių parkas: stiebiasi patys įvairiausi lapuočiai ir spygliuočiai, vieni jau žmogų peraugę, kiti – dar prie pat žemės. Tarp gausybės augalų, susodintų pagal specialų projektą, yra ir kukli obelaitė. Ji nepaprasta, seniausios lietuviškos veislės obels palikuonė. Akademikas šios veislės augalą gavo iš Kėdainių urėdo. Sodybos sklypo kampe puikuojasi galingas kelių kamienų plačiašakis ąžuolas. Jo kaimynystėje stiebiasi jaunų ąžuoliukų pulkas, tarp kurių yra ir garsiojo Stelmužės ąžuolo (Zarasų r.) provaikaitis bei daugybė iš kitų rajonų atkeliavusių ąžuolų palikuonių.
Linkėjimai Rokiškiui
Iškilų kraštietį, akademiką L. Kairiūkštį jubiliejaus proga gruodžio 28 d. Kaune pagerbs gausus būrys jo bendražygių, mokinių ir jubiliato veiklos tęsėjų. Tarp sveikintojų – ir Rokiškio miškininkai.
Gražų jubiliejų švenčiantis akademikas, Rokiškio krašto garbės pilietis L.Kairiūkštis siunčia šilčiausius linkėjimus savo gimtajam kraštui ir jo žmonėms.
„Artėjančių šv. Kūčių ir Kalėdų proga Rokiškio kraštui ir jo žmonėms iš širdies linkiu, kad šventės būtų jaukios, linksmos, kad susitelktų šeimos, grįžtų pas tėvus vaikai ar bent sveikinimą, siuntinuką atsiųstų. Būkite sveiki ir laimingi. Rokiškis visada mano širdyje, nes šiame krašte gimiau ir užaugau.“
