Čia paminėtos pavojingiausios gyvūnams sukurtos aplinkos priemonės nėra baigtinis sąrašas. Jame figūruoja įvairios tvoros, į kurias įstringa ar užsimuša (susižaloja, bet lieka gyvi) paukščiai, žvėrys ir net ropliai. Labai pavojingos įvairios gilios duobės, senos durpių rankinio kasimo durpinės. Vandens gyvūnams pražūtingi tinklai, kuriuose nuolat žūsta daug įsipainiojusių ūdrų, bebrų, o jūroje – ruonių, taip pat kragų, narų ir ančių. Daug smulkių gyvūnų pražudo katės, kurių pilni laukai ir kurių statusas neaiškus, nes nežinoma, ar jos turi šeimininkus, namus ir yra paženklintos.
Sudėtinga sumuoti visas netektis, suskaičiuoti taip žūstančius gyvūnus; prie to visais atvejais tektų pridėti natūralų mirtingumą. Atrodo, kad natūraliai kritusių, žuvusių gyvūnų randame, aptinkame be galo retai. Tiesiog gamtoje plėšrūnų sumedžioti ar kritę gyvūnai yra pilnai sunaudojami. Tik žmogaus pražudyti paukščiai ar žvėrys lieka gulėti, nes plėšrūs gyvūnai paprastai naudoja savo sumedžiotą grobį…
Kaip tokių žūčių išvengti? Ar to net neverta siekti, nes kaip kažkas pasakė, – katės pjaunami paukščiai (keletas šimtų per vasarą) yra natūralus mirtingumas. Ne, tai nėra natūralus mirtingumas. Jo prevencijai pastatyta tūkstančiai kilometrų atitvarų prie judriausių kelių, ant langų klijuojami plėšriųjų paukščių siluetai, kurių vengia smulkieji sparnuočiai. Vidaus vandenyse praktiškai uždrausta verslinė žūklė tinklais. Bet gyvūnų žūčių, nors ir mažiau, būna.
Taigi, ant jūsų delno guli į lango stiklą atsitrenkęs ir žuvęs paukščiukas, kuriam jūs padėti jau negalite. Vienintelė išeitis – jį užkasti, o stambesnį gyvūną – perduoti utilizuoti. Tačiau yra dar viena galimybė šiems gyvūnams – pasitarnauti mokslui, ir tą užtikrinti galite jūs patys. Ką reikia daryti? O, tai paprasta…
Surastus negyvus paukščius ar smulkius žvėrelius geriausia susukti į popierių, pridėti lapelį, kuriame pažymėta radimo vieta, data ir aplinkybės, radėjo pavardė ir, jei galima, telefono numeris, visa tai įdėti į polietileninį maišelį ir saugoti šaldiklyje. Jums patiems ar kam nors iš pažįstamų vykstant į Kauną, šiuos radinius reikia palikti Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje (Laisvės al. 106). Taip padovanoti rasti gyvūnai tampa muziejaus fondų dalimi, jų mėginiai užšaldomi azote ir tampa vertinga medžiaga ateities tyrimams. Beje, tokią praktiką prieš 100 metų pradėjo profesorius Tadas Ivanauskas, muziejaus rinkiniuose yra daug tokiais keliais pakliuvusių gyvūnų.
Selemonas Paltanavičius
