Lietuvos kariuomenė buvo kuriama sunkiomis sąlygomis – 1918 metų pabaigoje, po Pirmojo pasaulinio karo, iš Lietuvos traukėsi vokiečių kariuomenė, jos pėdomis žygiavo Raudonoji armija. Pirmieji Lietuvos kariuomenę ėmėsi organizuoti lietuviai karininkai, grįžę iš Rusijos. Mat dar 1917 metais Rusijos lietuvių karių iniciatyva sukurta Lietuvių karininkų sąjunga. Buvo sudaryti atskiri daliniai: pusantro tūkstančio karių lietuvių batalionas Vitebske, atsargos batalionas Smolenske, lietuvių batalionas Rovne, Vytauto Didžiojo batalionas Sibire ir kiti. Tačiau Karininkų sąjunga ir daliniai buvo priversti išsiskirstyti po spalio revoliucijos.
Lyg vienas kumštis
Rokiškis gali didžiuotis KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės Rokiškio 506-ąja pėstininkų kuopa, kuri, kaip pasakoja jos vadas kapitonas Sergejus Afanasjevas, yra lyg vienas kumštis.
„Rokiškyje tarnauja įvairaus amžiaus kariai, bet dominuoja jaunimas. Vidutinis tarnaujančiojo amžius – 28 metai. Nemanau, kad amžius mūsų tarnyboje turi griežtas ribas, prie mūsų prisijungia ir vyresnių rokiškėnų, kuriems per 50.
Visi galvoja, kad kario savanorio tarnyba sunki, tenka tampyti sunkią kuprinę ir t. t. Taip, sunku, bet svarbus psichologinis pasirengimas. Yra ir fiziškai mažiau pasirengusių žmonių, mes iš jų per daug ir nereikalaujame. Pagrindiniai mūsų reikalavimai – ginklo valdymas, psichologinė būsena, kolektyvinis darbas, juk vienas lauke ne karys. Labai daug dėmesio skiriame ir individualiam rengimui. Reikia ateiti ir pamatyti, pabandyti. Yra daug stereotipų apie kariuomenę, netikslios informacijos.
Džiaugiamės, kad turime savo patalpas. Tai vieta, kur vyksta kursai, į Rokiškį atvažiuoja kariai iš visos Lietuvos. Mūsų ekipuotė atitinka NATO standartus. Paprastai tariant, turime visas reikiamas priemones, reikalingas šiuolaikiniame kare. Kuopa gavo du „Enduro“ tipo motociklus, išbandėme juos per pratybas.
Labai didžiuojuosi tuo, kad Rokiškis pagaliau yra superinis skyrius. Turime puikų taiklųjį šaulį Tomą Repšį, kuris varžybose užima prizines vietas. Aš čia esu dešimtmetį ir smagu matyti, kaip viskas tobulėja. Pabrėšiu – aš nesu kuopa. Visa tai tikrai ne vien vadų pasiekimas, bet ir pačių savanorių, mes esame kuopa“, – pasakoja S. Afanasjevas.
Išgyvenimo žvakės Ukrainai
Praėjusiais metais kuopa organizavo išgyvenimo žvakių gamybą Ukrainos žmonėms, prisijungė daugybė Rokiškio ir aplinkinių rajonų žmonių. Tuomet buvo pagaminta daugiau nei 2000 tokių žvakių. Šiais metais kuopa kartu su J. Keliuočio viešąja biblioteka žada kartoti šią akciją.
„Prašome neišmesti žvakių, parafino, metalinių skardinių ir jas paaukoti šiai akcijai. Žvakių gamybos akcija vyks gruodžio 16 d. KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės Rokiškio 506-osios pėstininkų kuopos patalpose“, – dalyvauti ragina kuopos seržantas Mantas Griškevičius.
Šios akcijos metu bus skelbiamas aukcionas, jo metu surinkti pinigai bus skirti Ukrainos žmonėms, o žvakių ir paramos perdavimu pasirūpins „Praeities žvalgas“ Šarūnas Jasiukevičius.
Geriausia Lietuvoje, ir ne tik
10-osiose Krašto apsaugos savanorių pajėgų geriausiojo pėstininko skyriaus varžybose Rokiškio 506-osios pėstininkų kuopos skyrius iškovojo pirmąją vietą ir įrodė, kad yra geriausi. Maža to, Estijoje vykusiose „Sookoll 23“ varžybose, kurias rengia Estijos karinės pajėgos „Kaitseliit“, Rokiškio atstovai užėmė antrąją vietą. Apie varžybas, kario savybes ir patriotizmą papasakojo kuopos kariai Domantas Virbalas ir Julius Burokas.
– Kiek laiko jau esate prisijungę kuopos? Kaip manote, kokios savybės reikalingos geram kariui?
Julius: – Kuopoje esu nuo 2018 metų, penki metai. Neverta išskirti konkrečių kario savybių. Kariuomenėje yra daugybe sričių, kur gali praversti skirtingi žmogaus bruožai – vienur reikia ramybės, kitur drąsos, kai kuriose pozicijose būtina lyderystė, o kai kur neapsieinama be humoro jausmo. Kiekvienam kariui svarbiausia turėti motyvacijos ir rasti tinkamą sritį. Per savo tarnybos laiką, manau, patobulėjau vadovavimo srityje, ramiau reaguoju į stresines situacijas ir lengviau priimu sprendimus, atsižvelgdamas į aplinkybes.
Domantas: – Čia esu jau daugiau nei metus, prisijungiau 2022-ųjų liepą. Kariui reikalinga disciplina, aktyvumas, noras tobulėti, atkaklumus, užsispyrimas. Šias savybes reikia lavinti. Man asmeniškai teko daug dirbti su savimi, susidėlioti mintis, nes geram rezultatui pasiekti reikalingas įdirbis. Esu studentas, turiu dar keletą veiklų, tad tenka dėliotis darbus, viską planuoti –išmokau tai daryti gerai.
– Pirmoje metų pusėje nugalėjote geriausio pėstininko skyriaus varžybose, o dabar, visai nesenai, puikiai pasirodėte Estijoje. Koks jausmas žinoti, kad esate vieni iš geriausių? Ir kas lėmė šias pergales?
Julius: – Visad smagu laimėti, būti įvertintam. Džiaugiamės parvežę šį titulą į Rokiškio kuopą, tačiau dirbame ir stengiamės ne vien tik dėl taurės ar titulo. Tad ir gavę geriausio skyriaus Lietuvoje įvertinimą nesustojome, neužmigome ant laurų, pasidžiaugėme ir toliau dirbome, treniravomės, tai ir lėmė rezultatą Estijoje. O pergalė susidėjo iš daugybės elementų – pradedant mūsų individualiais įgūdžiais, kuriems kuopoje skiriama daug dėmesio, baigiant nuolatiniu darbu komandoje, bendravimu ir už kuopos sienų, vienas kito supratimu, aplinkinių palaikymu. Daug lėmė ir mūsų visų skyriaus karių motyvacija bei aiškiai išsikeltas tikslas – pasirodyti kuo geriau.
Domantas: – Nei aš, nei kiti dėl to neužrietėme nosių. Puikiai žinome, kad kitais metais Lietuvoje iš mūsų geriausio pėstininko skyriaus titulą tikrai norės perimti. Nereikia atsipalaiduoti, reikia dirbti ir ruoštis dar labiau, nes šį titulą laimėjome per plauką. Šias mūsų pergales lėmė didelis darbas, įdėtas ir skyrių vadų, pačios kuopos, išmoktos ir išgyventos pamokos iš praėjusių pratybų, varžybų ir labai geras, stiprus komandinis darbas. Varžybose Estijoje patys estai pabrėžė, kad mūsų komanda buvo pati komandiškiausia, labiau susidirbusi ir draugiškiausia. Vieni kitiems padėkoję stumiamės bendrai į priekį.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
