„Daugiausia prižiūriu daugiabučių teritorijas. Dar karpau gyvatvores, geniu medžius ir kartais pjaunu žolę. Anksčiau dar apželdinimu užsiimdavau, bet dabar jau nebe“, – sako Linas.
– Tai čia tavo privati įmonė?
– Individuali veikla.
– Vienam kalendoriuje radau, kad gegužės 28-oji buvo Diena be vejos pjovimo. Nors važiuodamas per Bajorus mačiau keliose vietose pjaunant žolę, karpant gyvatvores. O kaip tavo sekmadienis buvo – be žolės pjovimo ar su?
– Stengiuosi sekmadieniais nedirbti. Šeštadieniais dažniausiai irgi. Atėjo tas amžius, kai pradėjau galvoti, kad gal reiktų mažiau dirbti, nes pinigų nei daugėja, nei mažėja nuo savaitgalinio darbo. Matyt, ramiau praleidau tą dieną be žolės pjovimo.
– Techniką savo turi?
– Taip. Seniai tuo užsiimu, gal 14 metų. Susipirkęs viską. Man tas darbas mielas, labai patinka. Iš tų darbų, kai norėdamas pailsėti eini dirbti. Tik tiek, kad jis fiziškai sunkus. Kam nepatiks pravažiavus iš karto pamatyti darbo rezultatą?
– Ir žmonės netrukdo – įsijungei savo zirzalą ir nieko negirdi.
– Dabar jau dalis mano technikos akumuliatorinė, kai pjaunu „trimeriu“, zirzia tyliai. Dirbdamas ramiai gali klausyti radijo. Gyvatvores karpau irgi akumuliatoriniais įrankiais. Dar turiu medžių genėjimui benzininį, bet turiu ir akumuliatorinį, tik su benzininiu patogiau. Na, ir traktoriukas benzininis, tai birbia garsiau.
– Dabar kartais sako, kad žolę net nebe pjauna, o tiesiog skuta. Ir taip kas savaitę ar dvi. Ar tai būtina, ar mados reikalas? Kaip žiūri į tai?
– Skutimas daugiau iš tingėjimo. Nes žolė turėtų išlaikyti 5 cm dydį, ir ją tada reiktų pjauti ne kas dvi savaites, o kas 3–4 dienas. Yra žmonės, kurie turi didelius plotus ir negali greitai jų nupjauti, o yra tokių, kurie turi tik kokius 2 arus – 10×20 m, kuriuos nusipjauna kas antrą dieną. Sako, pamedituoju, mano darbas sėdimas. Tokią žolę lengva prižiūrėti. O tie, kas užsisėja veja didžiulius plotus, gražu pažiūrėti, bet sunku prižiūrėti. Seniau daugiau pjaudavau žolę sodybose. Vienas klientas sako, „atvažiuoju penktadienį, pjaunu pjaunu, sekmadienį išvažiuodamas pasižiūriu – gražu. Bet išvažiuoju, o kitą penktadienį – vėl tas pats“. Tokiais atvejais tas, kas gali sau leisti, samdo, o kas negali – vargsta.
Su žole taip pat, kaip su nagais ar plaukais – jei dažnai kerpi, tai greit ir auga, bet jei palieki ilgesnius, tai tolyn tas augimas lėtėja. Kažkodėl visi galvoja, kad žolę pasisėjus nieko nereikia daryti. Lengviausias variantas yra išsikloti trinkelėm – tada tik retkarčiais reikės iš tarpelių samanas iškrapštyt. O žolė reikalauja labai daug priežiūros. Kad ji būtų graži, turi nuolat purkšti nuo piktžolių, tręšti, aeruoti, skarifikuoti ir t. t.
Daugiau „Gimtajame…“
