– Meteorologo duona daug dėkingesnė nei, pavyzdžiui, mediko. Už netikslias orų prognozes Jūsų niekas nenuteis…
– Orų stebėjimas kaip būrimas kortomis. Visi labai nori gero rezultato, tačiau tiek mūsų, tiek burtininkų prognozės gali ir neišsipildyti. Bet dėl to negali nei apkaltinti, nei nuteisti. Dabar mus jau rečiau keiksnoja dėl prastų orų nei anksčiau, nes mažiau skambina teirautis prognozių…
– Dažnai Jūsų profesijos atstovai netikslias prognozes pateisina visuotiniu atšilimu ir dėl to vis sunkiau nuspėjamais reiškiniais. Liaudies išmintis gamtos reiškinių prognozei įtakos nebeturi?
– Atmosferos pokyčiai iš tikrųjų vis sunkiau prognozuojami. Nors apie orus žmonės informacijos gali gauti iš galybės šaltinių – be galo daug meteorologinių tinklapių, orus skelbia per mobiliuosius telefonus, bet atsirinkti tiksliausią sudėtinga. Mat dažnai skelbiamos vos viena kitai neprieštaringos prognozės. Kaip bebuvę, pačios tiksliausios – vietinių sinoptikų, Lietuvos hidrotarnybos skelbiamos.
Jauni kolegos liaudies stebėjimais nebetiki, kliaunasi vien technologijomis. Bet su automatika kaip su virtualiais pinigais, kurių yra, bet jų nematai. Sakyčiau, paradoksas – orų stebėtojai prie realios gamtos beveik nebeprisiliečia: nemato nei tikro debesies, nei rasos. Tai mes, tokie kaip aš, ilgasėdžiai, žiūrim į debesį, ranka patikrinam šerkšną, rasą nubraukiam.
(Daugiau – ketvirtadienio „Gimtajame…“)
