Senatvės pensijos
Senatvės pensiją gali gauti žmonės, sulaukę nustatyto senatvės pensijos amžiaus ir turintys minimalų socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai – 15 metų. 2023 metais būtinojo stažo reikalavimas yra 33 metai. Šis reikalavimas kasmet didinamas po 6 mėnesius iki kol pasieks 35 metus (2027 m.).
Vidutinė senatvės pensija nuo 2023 m. pradžios didės nuo 482 eurų iki 542 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2023 m. didės nuo 513 iki 575 eurų, t. y. daugiau nei 12 proc. Tačiau kiekvienam pensijos gavėjui šis padidėjimas bus individualus.
Didesnio dydžio šalpos išmokos gavėjus pasieks sausio mėn.
Šalpos pensijos
Nuo 2023 m. sausio šalpos pensijų bazė didėja nuo 173 eurų iki 184 eurų. Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims. Teisę gauti šalpos pensiją turi neįgalūs vaikai, senatvės pensijos amžiaus sulaukę arba netekę 45 proc. (netekę 60 proc., jeigu negalia pripažįstama po 24 metų sukakties dienos) ir daugiau darbingumo asmenys, neturintys teisės gauti didesnių arba tokio paties dydžio pensijos išmokų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją.
Didesnio dydžio šalpos išmokos gavėjus pasieks vasario mėnesį, nes mokamos už praėjusį mėnesį.
Vienišo asmens išmoka
Teisę į vienišo asmens išmoką turi vieniši asmenys, kuriems nustatytas 55 proc. ir mažesnis darbingumo lygis arba asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus. Nuo 2023 m. sausio 1 d. vienišo asmens išmokos dydis yra beveik 35 eurai.
Papildomi kriterijai vienišo asmens išmokai gauti:
• Deklaruota asmens gyvenamoji vieta yra Lietuvoje arba asmuo yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
• Žmogus nėra susituokęs nei Lietuvoje, nei užsienyje arba santuoka yra nutrūkusi.
• Našliai, kurie negauna socialinio draudimo našlių, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlių rentos ar iš užsienio valstybės periodinės pensinio pobūdžio išmokos našlystės (maitintojo netekimo) atveju arba gaunamos išmokos dydis (bendra šių išmokų suma) yra mažesnis nei 34,89 Eur.
Išmoką automatiškai (be asmens prašymo) skiria „Sodra“.
Priemokos mažiausių pensijų gavėjams
Gauti priemoką prie socialinio draudimo senatvės pensijos turi teisę asmenys, kurių gaunamos pensijos (gaunamų pensijų) suma per mėnesį yra mažesnė, negu minimalus vartojimo poreikių dydis – 354 Eur nuo 2023 m. sausio 1 d. Apskaičiuojant, ar žmogaus pensijos viršija minimalių vartojimo poreikių dydį, jo gaunama našlio ar našlės pensija, ar vienišo asmens išmoka nėra įskaičiuojama.
Nuo kitų metų pradžios mažiausių pensijų gavėjai vidutiniškai gaus 31,17 euro priemoką prie pensijos. Priemokos prie pensijos kiekvienam gavėjui skiriasi. Jos priklauso nuo to, kokio dydžio socialinio draudimo pensiją žmogus gauna ir koks yra jo pensijų socialinio draudimo stažas.
Pensijų priemokos gavėjus pasieks vasarį, nes mokamos už praėjusį mėnesį. Priemoką automatiškai paskaičiuoja „Sodra“.
Valstybinės pensijos
Kai kurie asmenys gali gauti papildomas garantijas – iš valstybės biudžeto mokamas papildomas valstybines pensijas. Valstybinės pensijos yra pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų, teisėjų.
Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, mokslininkų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė, kurios dydis nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 68,29 euro. Pareigūnų ir karių bei teisėjų valstybinės pensijos nuo 2023 m. sausio 1 d. indeksuojamos 4,6 proc.
Didesnio dydžio valstybinės pensijos gavėjus pasieks vasario mėnesį. Vienas asmuo gali gauti tik vieną valstybinę pensiją.
Išankstinės senatvės pensijos
Išankstinė senatvės pensija skiriama asmeniui, kuris kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną atitinka visas šias sąlygas:
• Iki senatvės pensijos amžiaus jam yra likę ne daugiau kaip 5 metai.
• Turi būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti, galiosiantį tais metais, kuriais asmuo sukaks senatvės pensijos amžių.
• Negauna kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų, užsienio valstybės pensijų, nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį (pavyzdžiui, rentos) ar kompensacijų, nedarbo socialinio draudimo išmokos ar priešpensinės bedarbio išmokos.
• Nėra vienas iš asmenų, privalomai draudžiamų socialiniu draudimu, nėra ūkininkas ar jo partneris, negauna užsienio valstybėje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais.
• Motinoms, kurios pagimdė ir išaugino iki 8 metų penkis ir daugiau vaikų, taip pat tėvams (įtėviams), kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose savo neįgalius vaikus (įvaikius).
Svarbu! Jei pasirenkama gauti išankstinę pensiją, senatvės pensijos dydis mažinamas po 0,32 proc. už kiekvieną gautos išankstinės senatvės pensijos mėnesį. Senatvės pensijos dydis nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir skiriant išankstinę senatvės pensiją 2022 m. jam buvo įskaitytas ne mažesnis kaip 40 metų ir 6 mėnesių stažas. Šis stažo reikalavimas naujai skiriamoms senatvės pensijoms kasmet didinamas po 3 mėnesius, kol 2031 m. pasieks 42 metus 6 mėnesius.
Didesnio dydžio išankstines senatvės pensijas gavėjus pasieks vasario mėnesį, nes mokamos už praėjusį mėnesį.
Didės nedarbo išmoka
Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) augimo šiais metais augs nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo MMA. 2023 m. MMA sieks 840 eurų, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis bus 195,47 euro (2022 m. – 169,87 euro). Didesnių nedarbo išmokų už sausį bedarbiai sulauks vasario mėnesį – ši išmoka mokama už praėjusį mėnesį.
Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų.
Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje užsiregistruos 2023 m. pirmąjį ketvirtį, bus 1039,73 euro.
Keisis mažiausios ir didžiausios išmokos
Nuo sausio 1 d. keisis maksimalių ligos, tėvystės, vaiko priežiūros išmokų dydžiai bei minimalus ligos išmokų dydis. Taip yra dėl to, kad šių išmokų dydžiai susiję su šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu (VDU), o šis yra perskaičiuojamas kiekvieną ketvirtį. Išmokų apskaičiavimo principas nesikeičia – ir toliau kiekvieno gyventojo gaunamos išmokos dydis priklausys nuo jo turėtų draudžiamųjų pajamų. Keisis tik kai kurių išmokų „grindys“ ir „lubos“.
Nuo sausio minimali mėnesio ligos išmoka sieks 208 eurus, dienos – beveik 10 eurų. Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba. Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju bus 2218 eurų, dienos – 106 eurų.
Vaiko priežiūros išmokos
Su VDU susijusi ir vaiko priežiūros išmoka. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų VDU galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos.
Nuo sausio įsigaliojus naujai vaiko priežiūros išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarkai, tėvai, kurių vaikai gims nuo sausio 1 d. ir vėliau, galės rinktis, gauti vaiko priežiūros išmoką iki vaikui sueis 18 mėnesių ar 24 mėnesiai. Jie taip pat turės pasinaudoti neperleidžiamais vaiko auginimo mėnesiais – tiek vaiko tėtis, tiek mama, įtėviai ar globėjai bent po 2 mėnesius (60 kalendorinių dienų) turi prižiūrėti savo vaiką, o likusį laiką gali dalintis pagal šeimos poreikį.
Vaiko priežiūros išmokos dydis už neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros laikotarpį yra 78 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Pirmąjį kitų metų ketvirtį ši išmoka negalės būti mažesnė nei 276 eurai ir didesnė nei 2787,88 euro.
Jei pasirenkama vaiką prižiūrėti iki jam sukaks 18 mėnesių, vaiko priežiūros išmokos dydis bus 60 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Didžiausia išmoka, kurią galės gauti vaiką prižiūrintys asmenys, pirmąjį metų ketvirtį sieks 2144,52 euro.
Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 24 mėnesiai, vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šiuo atveju maksimali išmoka sieks 1608,39 euro per mėnesį. Nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai bus mokama 30 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, bet ne daugiau nei 1072,26 euro per mėnesį.
Svarbu priminti, kad gruodį gyventojai, auginantys vaikus iki dvejų metų, gavo dvi vaiko priežiūros išmokas – už lapkritį ir už gruodį. Gruodžio išmoką „Sodra“ moka iki metų pabaigos – o ne, kaip įprasta, kitą mėnesį. Dėl to vaiko priežiūros išmokos sausio mėnesį nebus mokamos, o vėlesni mokėjimai vyks įprasta tvarka.
Didesnės pensijų kaupimo įmokos
Tie gyventojai, kurie kaupia pensijai papildomai savo lėšomis ir kurie pasirinko antrojoje pakopoje įmokoms skirti palaipsniui didėjantį atlyginimo procentą, kitąmet pradės kaupti maksimaliuoju tarifu. Pensijų kaupimui jie skirs 3 proc. savo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos jų socialinio draudimo įmokos. Prie kiekvieno kaupiančiojo į pensijų fondus pervedamų sumų prisideda valstybė. Nuo sausio valstybės paskata sudarys 1,5 proc. nuo VDU.
Didės PSD įmokos
Tam, kad galėtų pasinaudoti nemokamomis medicinos paslaugomis, individualią veiklą vykdantys ir verslo liudijimus turintys asmenys, niekur nedirbantys bei nesimokantys, Užimtumo tarnyboje neregistruoti žmonės turi patys kas mėnesį mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.
PSD įmokų tarifas siekia 6,98 proc. 2023 m. minimali mėnesio alga sieks 840 eurų. Nuo sausio 1 d. patys už sveikatos draudimą mokantys gyventojai ir savarankiškai dirbantieji, kurie moka PSD įmokas nuo minimalios mėnesinės algos, kas mėnesį turės „Sodrai“ pervesti 58,63 euro.
Individualią žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys, kurie moka 2,33 proc. dydžio PSD įmokas nuo MMA, 2023 m. per mėnesį mokės 19,57 euro dydžio įmokas.
VSD įmokų lubos
Su minimalios mėnesio algos pokyčiais susiję ir verslo liudijimus turinčių asmenų socialinio draudimo įmokų pasikeitimai. Gyventojai, vykdantys veiklą su verslo liudijimu, moka 8,72 proc. nuo MMA pensijų socialinio draudimo įmokas. 2022 m. visą mėnesį galiojančio verslo liudijimo VSD įmoka sieks 73,25 euro, jei asmuo nekaupia pensijai papildomai, ir 98,45 euro, jei asmuo dalyvauja pensijų kaupime.
