„Tai yra labai baisu. Pernakt prilijo už du mėnesius. Didžiausia bėda, kad viskas perkart, ne dozuotai. Vanduo nebesusigeria, visi grioviai užtvino, nespėja vanduo tekėti per pralaidas. Penkiolika metų dirbu, ir nesu matęs tokių gamtos anomalijų“, – Lašų žemės ūkio bendrovės augalininkystės padalinio vadovas Andrius Fedotovas.

Gamtos anomalija 

Kaip teigė Lašų žemės ūkio bendrovės augalininkystės padalinio vadovas Andrius Fedotovas, kritulių matuoklė užfiksavo, kad per naktį iškritusio lietaus kiekis – 70 mm/1 kv. metrų. Pašnekovas sako: „Tai yra labai baisu. Pernakt prilijo už du mėnesius. Didžiausia bėda, kad viskas perkart, ne dozuotai. Vanduo nebesusigeria, visi grioviai užtvino, nespėja vanduo tekėti per pralaidas. Penkiolika metų dirbu, ir nesu matęs tokių gamtos anomalijų“, – pasakojo A. Fedotovas. 

Lašų apylinkių keliai, pasak penktadienio rytą kalbinto A. Fedotovo, vietomis buvo visiškai užlieti. „Vietomis net „išneštas“ žvyras. Aš važinėju didžiuliu džipu, tai ir juo negali pravažiuoti. Kriaunos upė itin patvinusi. Kiek teko bendrauti su ūkininkais, stichija labiausiai prasinešė Kriaunų, Jūžintų, Obelių pusėje. Įspūdingai prilyta Zarasuose, Ignalinoje, tai kliuvo ir mums“, – sakė jis. 

Pažeisti pasėliai

A. Fedotovas neabejoja – žemės ūkis dėl šios liūties patirs didžiulius nuostolius. „Vienas kultūras ūkininkai pasėjo, kitas dar ruošiasi sėti. Grūdai išplauti, o laukai užmerkti, į laukus negali įvažiuoti. Pasėtas grūdas faktiškai jau išmirks, supus, žieminius pasėlius užpuls ligos. Lietus labai reikalingas, bet ne tokiais kiekiais. Pastarosios dienos lepino lietumi, bet šįsyk persistengė. Ūkininkauti, esant tokiems nepastoviems orams, darosi labai sudėtinga. Iš pradžių šalnos viską nušaldė, dabar lietus viską užmerkė“, – komentavo bendrovės augalininkystės padalinio vadovas.

Siurbliai dirba pilnu pajėgumu 

Antai Sėlynės seniūnaitis Gytis Mikalkevičius „Gimtajam…“ sakė, kad gausus lietus atvėrė opias drenažo problemas. „Žmonių rūsiai užpilti. Drenažiniai siurbliai dirba pilnu pajėgumu. Nebūtų vanduo pumpuojamas, tektų braidyti su guminiais batais. Rūsiai po stipraus lietaus būdavo apsemiami, kažkada vandens išpumpavimas buvo natūralus dalykas. Bet drenažą naujai paklojus, situacija apsitvarkė. Dabar vėl prisiminėm, ką tai reiškia“, – teigė jis. 

Anot seniūnaičio, paskutiniu metu labai trūko drėgmės – kaimo gyventojų šuliniai ištuštėjo. „Dabar grįžo vanduo, kurio nebebuvo jau kurį laiką“, – kalbėjo seniūnaitis.  

Išplukdytas žuvis rinko kibirais 

Rokiškio kaimiškosios seniūnijos seniūnė Dalia Janulienė teigė, kad turbūt išskirtiniausias incidentas Skemuose, kai dėl liūties pakilus tvenkinių vandens lygiui, į pievas ir ant kelio pasipylė didžiuliai kiekiai žuvų.  

„Vanduo pasidavė iš privačių tvenkinių žemyn, į kelią, į pievas su visomis žuvimis. Pavasario polaidžio metu vietinės reikšmės kelių išplovimo atvejų pasitaikydavo, bet kad žmonės žuvis kibirais iš pievų rinktų, tai dar to nėra buvę. Matyt, tvenkiniai nebuvo tobulai įrengti. Vis tik kiekvienas tvenkinys turėtų turėti vandens aukščio reguliavimo įrenginius. Gal nespėta sureguliuoti aukščių dėl per didelio vandens kiekio? Vienareikšmiškai, žmonės patyrė nuostolių. Galų gale, kaime nei paviršinio vandens surinkimo kolektorių nėra – vanduo susigeria per melioracijos įrenginius, kiek žemė sugeba sugert“, – dėstė seniūnė.  

Pasak jos, lietaus srautas, matyt, kad ne vienodas buvo. „Ketvirtadienį Obeliuose, pavyzdžiui, tiek lijo, kad net mašinų valytuvai valyti nespėjo, o kitur pernakt pripylė. Aišku, toks smarkus lietus gerumo keliams neprideda. Gavome skambučių, kad vietomis sunkiai išvažiuojami keliai. Lietus ir darbams trukdo. Norim greideriuoti, bet negalim. Didžiausios balos kol susigers, reikės laukti ne vieną dieną. Ir žmonėms nepatogumai dideli. Mes turim prie gamtos prisitaikyti. Tikėkimės, kad greit pradžius ir galėsim grįžti prie kasdienių darbų“, – vylėsi seniūnė. 

Asmeninių archyvų nuotr. 

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: