Kol kas tiksliai pasakyti sunku
„Pagal galiojantį įstatymą NT mokestis taikomas turto daliai, kuri viršija 150 tūkst. eurų. Manau, kad tokios vertės turto savivaldybėje yra, tačiau neturime duomenų, kiek tiksliai šio mokesčio mokėtojų yra savivaldybėje. Taigi, ankstesni mokesčių mokėtojai jo nebemokės, nes pagal naują įstatymą pagrindinis būstas bus apmokestinamas tik nuo 450 tūkst. eurų vertės asmeniui. Vargu, ar mūsų savivaldybėje atsiras tokios vertės būsto savininkų.
Kalbant apie antrąjį ar trečiąjį būstą, mokėtojų bazė turėtų plėstis, tačiau pagal įstatymą šios pajamos pateks į valstybės, o ne į savivaldybių biudžetą. Komercinės paskirties nekilnojamam turtui paliekamos tos pačios ribos – nuo 0,5 iki 3 proc. Įstatyme taip pat numatyta galimybė komercinį NT apmokestinti papildomu 0,2 proc. tarifu, o surinktas lėšas skirti Gynybos fondui. Dabar mūsų savivaldybėje yra nustatytas minimalus 0,5 proc. tarifas.
Už apleistą NT bus galima nustatyti 5 proc. tarifą (iki šiol buvo 4 proc.).
Kadangi dar nežinomos naujos turto vertės, tiksliai pasakyti, kaip įstatymo pakeitimas paveiks savivaldybės pajamas, kol kas sunku“, – komentavo Rokiškio rajono savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Reda Dūdienė.
Seimo nario Tado Barausko komentaras
„Kaip žinoma, Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymas buvo patikslintas įtvirtinant trijų pakopų mokesčio tarifus. Tai reiškia, kad mokesčio progresyvumas didės – daugiau uždirbantys gyventojai prisidės didesne dalimi. Surinktas GPM nuo šiol bus paskirstomas trims šaltiniams: valstybės biudžetui, Gynybos fondui ir savivaldybių biudžetams. Įstatyme taip pat numatytas lengvatinis apmokestinimo režimas ūkininkams. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad prezidentas Gitanas Nausėda yra užsiminęs apie galimas įstatymo pataisas rudenį, kurios galėtų reikšmingiau apriboti šių lengvatų taikymą.
Susisiekiau su Finansų ministerijos kancleriu Mindaugu Šimoniu, kad pasitikslinčiau dėl būsimų biudžeto planų. Jis patikino, kad ruošiant 2026 metų valstybės biudžetą planuojama didinti pajamas iš GPM ir bendrą valstybės biudžeto surinkimą. Nors dalis GPM bus skiriama Gynybos fondui, savivaldybėms tenkanti GPM dalis nemažės. Priešingai – dėl mokesčio progresyvumo ir numatomo ekonomikos augimo, savivaldybių pajamos iš GPM turėtų augti.
Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio peržiūra buvo suplanuota dar ankstesnės Seimo kadencijos metu dėl įsipareigojimų Europos Komisijai ir dėl to, kad tarifai nebeatitiko esamos situacijos. Tačiau pradėti darbai liko neužbaigti ir buvo perkelti į šią kadenciją. Mokesčio keitimo procesas vyko atvirai – jis buvo plačiai aptariamas ir derinamas su visuomene. Diskusijų metu buvo pateikti keli skirtingi koreguoti variantai. Galiausiai, ieškant kompromiso, pasirinktas sprendimas, geriau atitinkantis gyventojų interesus.
Savivaldybių asociacija nuogąstauja, kad mažės į savivaldybių biudžetus surenkamų mokesčių. Manau, regionų savivaldybių biudžetai dėl NT mokesčio didesnio pokyčio nepajus: tai labiausiai gali paliesti tik Vilniaus ir Neringos savivaldybes, kuriose pirmojo būsto vertės ryškiai viršija šalies vidurkį.
Noriu pabrėžti, kad mūsų priimtas NT įstatymas pirmiausia atitinka ne savivaldybių biudžetų, o didžiausios visuomenės dalies lūkesčius – nepatirti išlaidų už pirmąjį būstą.“
