Jei konteinerių per mažai
„Gimtojo Rokiškio” kalbintas Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro (PRATC) Rinkliavų administravimo ir kontrolės padalinio vadovas Mindaugas Varnas dėl atliekų rūšiavimo nepareiškė priekaištų nei Rokiškio miesto, nei rajono gyventojams.
„Betgi koks gali būti rūšiavimas, jei aikštelėje nėra visų rūšių konteinerių?” – norėjosi ginčytis.
Anot specialistų, juridiniai asmenys – įstaigos, bendrovės, įmonės – turi pareigą ir prievolę įsigyti tiek konteinerių, kad užtikrintų atliekų rūšiavimą. Fizinių asmenų įpročiu rūšiuoti atliekas rūpinasi savivalda; ji ir užtikrina tokį konteinerių skaičių, kokio iš tiesų reikia.
Puikiai rūšiuoja maisto atliekas
Anot PRATC specialistų, Rokiškio miesto ir rajono gyventojai puikiai rūšiuoja maisto atliekas. Pirmi šios kategorijos konteineriai buvo pastatyti 2019 m., ir gyventojai jais noriai naudojasi. Pastaruoju metu Rokiškio miesto, Parokiškio, Bajorų ir Kavoliškio kaimų gyventojams dar išdalinta 120 l talpos 1 750 maisto atliekų konteinerių ir kibirėlių.
Mieste ir rajone užtektinai tekstilės konteinerių.
Ar dėmesai rūšiuojame mišrias atliekas. Vis dar yra gajus pasakymas: „Kam reikia, išsirūšiuos…“
Pasitaiko, žinoma, atliekų „perrūšiavimo“ atvejų vietose: žmonių, besikapstančių šiukšlių konteineriuose yra visur. Išdrasko maišus, palieka aikštelėje išbarstytas šiukšles. Su jais kaip ir nėra galimybių kovoti: policiją tokį „rūšiuotoją“ gal ir sutramdytų, bet tvarką prie konteinerių vis tiek padarys tik komunalininkai.
Metus gyvenant Vokietijoje nė karto neteko matyti žmogelio, besikapstančio konteineryje. Dažniausia jie rakinami.
Ant šaligatvio nepaliekame
Lietuvoj nėra ir tradicijos dar naudotinus daiktus palikti ant šaligatvio, prie savo namų, nors tokie daiktai pas mus nevisada metami į konteinerį, paliekami prie jo. Anot specialisto M. Varno, Lietuvoje jokia atlieka negali būti paliekama prie konteinerių! Gi Vokietijoje teko matyti, kaip atliekų tvarkymo įmonės darbuotojai dėlioja žmonių paliktus prie gatvės daiktus, kad jie atrodytų tvarkingai, net išėmė iš dėžių, kad geriau matytųsi ir kas nors greičiau pasiimtų.
Bet šioje šalyje atliekų rūšiavimo tvarka labai griežta. Tekstilės, stiklo konteineriai ne tik rakinami, bet prie dažno yra stebėjimo kameros. Ar jos veikia – kitas dalykas, mat, Vokietijoje tik labai ypatingais atvejais leidžiama filmuoti. Betgi atliekų tvarkymo įmonės su gyventojais nesideri: jei maišomos atliekos, jų išvežimo sutartis nutraukiama be didelių įspėjimų. Nepaklusnių lietuvių konteinerius išvežė ir nebegrąžino. Patalpas nuomojęs vokietis atvežė dengtą priekabą, ir šiukšlės buvo metamos į ją. Nėra istorijos tęsinio, kas po to rūšiavo priekabą, bet ji prasmirdo, ją gausiai užpuolė musės, ir tuo buvo baisiai nepatenkinti kaimynai.
Kiek namuose kibirėlių?
Kiek mūsų kiekvieno namuose yra šiukšlių rūšiavimo talpų? Vokiečio namuose jų keturios: mišrioms ir maisto atliekoms, plastmasės ir popieriaus pakuotėms; dar maišelis tekstilei ir dėžės stiklui bei superkamiems plastiko buteliams, už kuriuos vokietis gauna po 25 ct. Mūsuose plastmasės pakuočių yra daug daugiau nei popieriaus. Vokietijoje daug greičiau prisikrauna popieriaus pakuočių talpa.
Stiklo ir tekstilės atliekų prie vokiečių namų niekas nesurenka: jiems iki šių konteinerių tenka paėjėti kartais kilometrą ar net daugiau. Tolokai, bet vokiečiai, nesiskundžia: griežta tvarka juose išugdė neįtikėtiną dėmesingumą rūšiavimui.
Mačiau, kaip šalia mūsų viešbutėlio didžiulė atliekų surinkimo mašina pakėlė ir į atskiras talpas išpylė maisto, mišrių atliekų, popieriaus, plastmasės privačius konteinerius. Po dienos viešbutėlio savininkas gavo pranešimą, kad plastiko pakuotėje buvo palikta skysčio. Žmogus gerokai supanikavo, išsakė priekaištus pakeltu tonu, nors Vokietijoje tai daryti draudžiama, bet mums taip ir liko neaišku, kaip atliekų surinkėjai nustato, kurio kiemo gyventojai neištuštino pakuotės.
Nebevertėtų lyginti su Vokietija
Argi metant maišą į mišrių atliekų konteinerį sutarškėtų stiklas? Taip neturi būti, bet dar tenka girdėti: „Kiek čia tų mano šiukšlių?“ Patikrinta: dviejų asmenų šeimoje plastiko atliekų 30 l maišas susikaupia maždaug per savaitę. Per mėnesį, per metus?!
Šalia namų nėra tekstilės konteinerio? „Kai pastatys, tada ir rūšiuosiu“, – sako mano pažįstamas ir daug ką metą į mišrių atliekų konteinerį Ir ką jam atsakyti? Vokietijoje vaikus moko rūšiuoti jau darželyje. Tai vyksta labai seniai. Jei vokiečiui pasakytum taip, kaip mano pažįstamas, jis nesuprastų. Net jei vokiškai jam tai pasakytum.
Anot PRATC specialisto, Lietuvos jau nebevertėtų lyginkite su Vokietija, nes ši šalis jau nebėra pavyzdys. „Lietuva – labai švari, ją giria kitos šalys. Atvažiavę žmonės iš Švedijos ar kitų valstybių stebisi, kaip Lietuvoje yra švaru. O ir darželinukai jau daug metų mokomi rūšiuoti: daugybė darželių neša „žaliąją vėliavą“.
Rita Briedienė
