Dažniausiai savanorystę siejame su labdaros organizacijos, tačiau neretai, ypač tarp jaunimo, ši misija įgauna kitokį amplua: įvairūs renginiai, jaunimo politikos organizacijos, muziejai ir pan.
Šiandien rokiškėnai – apie savanorystės svarbą, būtinybę, naudą kitiems ir net sau pačiam.
Padėti kitiems, atrasti save
Miglė Jakuntavičiūtė
Savanoriauju įvairiuose renginiuose, jaunimo iniciatyvose, Jaunimo centro veiklose, nes būtent Rokiškio jaunimo centre ir prasidėjo mano, kaip savanorės, kelionė. Centro veiklose dalyvavau nuo 14 metų, todėl ir pasirinkau ten savanoriauti. Šiuo metu gyvenu Vilniuje, į Rokiškį sugrįžtu tik per atostogas arba savaitgaliais, tad savanoriauju tuomet, kai turiu laiko.
Savanorio veikla priklauso nuo organizacijos, kurią pasirenki. Aš, be renginių, dar savanoriauju vaikų bei jaunimo stovyklose. Kadangi esu dirbanti studentė, laiko tam randu vasaros laikotarpiu.
Apskritai, manau, savanoriaudamas gali atrasti save.
Ne vien geri darbai, bet ir įspūdis, šiltas jausmas viduje
Matas Paukšta
Jau apie pusė metu aktyviai nesavanoriauju. Tai darau pasyviai, kai gaunu kvietimą iš buvusių organizacijų prisidėti prie jų akcijų kaip alumnui. Anksčiau savanoriavau Šaulių sąjungoje, Moksleivių sąjungoje (LMS), Jaunimo savanoriškoje tarnyboje (JST) bei dar visokiose mažose jaunimo politikos iniciatyvose.
Šaulių sąjungai priklausau maždaug trejus metus, nuo to ir prasidėjo mano savanorystės kelias. Šaulius pasirinkau, nes nuo mažens norėjau savo karjeros kelią sieti su kariuomenė. Ten dabar ir esu: neseniai atėjau į KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės Rokiškio 506-ąją pėstininkų kuopą. Čia savanoriaudamas išmokau disciplinos, vadovavimo, ryžto ir nepasidavimo, kad ir koks sunkus darbas lauktų priešakyje. To išmokau per įvairius renginius ir minėjimus, kuriuose dalyvavau su 509-osios Leonardo Grigonio-Užpalio kuopos Obelių būriu. Dažniai važiuodavome į Latviją aplankyti ir pagerbti mirusių už Lietuvos laisvę karių kapų, prisidėjome prie Obelių muziejaus renginių. Didžiausias ir man įsimintiniausias renginys, kuriame buvau su jaunaisiais šauliais, – tai Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio minėjimas Rokiškyje.
Tiesiog patinka padėti
Greta Žilėnienė
Savanoriauju Raudonajame Kryžiuje. Savanorystės kelią pradėjau nuo studijų laikų, nors ir abiturientė būdama neatsisakydavau padėti.
4 metus savanoriauti Probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriuje. Pandemijos laikotarpiu savanoriavau Rokiškio ligoninėje, Skemų socialinės globos namuose (dar ten nedirbau). Kai rajono savivaldybė ieškojo savanorių, kad jie padėtų gyventojams, negalintiems išvykti iš savo namų. Teko ir kūdikiui mišinėlių pirkti, ir maisto produktų seneliams.
Man nėra svarbu kur savanoriauti, man tiesiog patinka padėti, jaučiu vidinį džiaugsmą.
Savanoriška veikla įvairi, nuo epizodinių renginių iki pagalbos lankantis įstaigose, pagalbos namuose.
Raudonojo Kryžiaus savanoriai turi išklausyti kelių sričių mokymus, tuomet dalyvauja „Šiltų apsilankymų“ programoje ir lanko vienišus mūsų rajono senolius.
Išsamesnius komentarus skaitykite „Gimtajame…“
