Greta Giriūnaitė
Nemanau, kad šis sprendimas paskatins – visuomenėje negatyvo ir nusivylimo politine sistema, o tai jaunimą atitolina nuo domėjimosi, juolab dalyvavimo politikoje. Kitas dalykas – dar vaikystėje šeimoje formuojamas nepasitikėjimo politikais jausmas. Vis dėlto toks sprendimas yra aiški žinutė, kad jaunimo balsas ir dalyvavimas politikoje yra svarbūs. Visose srityse turi būti pusiausvyra, taip pat ir čia: reikia ir garbaus amžiaus politikų, ir jaunuolių. Palaikyčiau sprendimą balsavimo teisę suteikti jaunuoliams nuo 16 metų. Tai dar labiau sustiprintų jaunimo pripažinimą politikoje.
Man neaiškus teiginys „turintis gyvenimiškos patirties“. Dirbu socialinėje srityje. Dažnai matau, kad vyresnis žmogus nebūtinai turi patirties, atitinkančios jo amžių. Jeigu didžiumą gyvenimo žmogus niekuo nesidomi, patirties jis ir neįgis, kokio amžiaus bebūtų. Taigi jaunuolis, kuris nuo vaikystės domėjosi politika, buvo aktyvus mokyklos savivaldoje, priklausė politinėms jaunimo organizacijoms – kur kas daugiau patyręs. Yra pavyzdžių, kai moksleiviai pradeda verslus, sukuria išmaniąsias technologijas. Štai pradinukas įkūrė savo internetinę parduotuvę ir užsidirba mėnesinį atlyginimą. Kiek daug išmintingų jaunuolių turime! Nereikėtų nuvertinti žmogaus, kuriam 21-eri, vien tik dėl jo amžiaus – tikiu, kad rinkėjai vadovausis asmenybės gebėjimais, žiniomis. O jei dvidešimtmečio nepriims kaip pilnaverčio kolegos vyresni Seimo nariai, apie tokias neprotingas nuostatas būsiu neigiamos nuomonės.
Justina Kazanavičienė
Šis sprendimas yra daugiau simbolinis, parodantis pasitikėjimą jaunu žmogumi. Nemanau, kad tai paskatins aktyviau dalyvauti politikoje. Politika nėra tik Seimas. Yra galimybė įsilieti į partijų veiklą, į Europos Parlamentą galima kandidatuoti nuo dvidešimt vienerių, į savivaldybių tarybas – nuo aštuoniolikos. Amžiaus cenzas yra per daug sureikšminamas, nes kandidatuojantis jaunuolis nebūtinai bus išrinktas. Iki šiol kandidatuoti į Seimą buvo galima nuo dvidešimt penkerių, bet Seimo narių, jaunesnių nei trisdešimties, beveik neturime.
O kalbant apie palaikymą ir pripažinimą, neabejotinai, bus įvairių nuomonių. Seimo narių amžiaus vidurkis yra apie penkiasdešimt metų, net ir trisdešimtmetis bus vertinamas kaip jaunas bei neturintis pakankamai žinių ir gyvenimiškos patirties. Tai gali būti ir tiesa, bet žmogaus branda, gebėjimai, žinios yra individualūs ir turėtų būti vertinami konkrečiu atveju.
Andrius Burnickas
Šią pataisą vertinu daugiau kaip simbolinį gestą. Gerai, kad atveriamos platesnės galimybės, bet norėdamas patekt į Seimą vis tiek turi būti pasisukiojęs politinėje virtuvėje. Pats patirties kriterijus nėra esminis: jei nori laimėt vienmandatėje, turi būti gerai žinomas, dėti daug asmeninių lėšų, rasti rėmėjų ir t. t. Daugiamandatės aukštai pozicijai reikia didelio partijos palaikymo. Kad išsilaikytum aukštai po reitingavimo, vėlgi reikia žinomumo. Tad kliūtis jaunimui ne kažkoks amžiaus cenzas, o tiesiog gyvenimiška patirtis, žinomumas plačiuose visuomenės sluoksniuose, socialiniai ryšiai, finansinė padėtis ir t. t. Šie iššūkiai yra pagrindiniai, trukdantys daugeliui jaunų žmonių įlįst į aukštesnius politinio gyvenimo sluoksnius.
Paulius Varnas
Puikus sprendimas, kuris paskatins jaunimą aktyviau dalyvauti politikoje, neprieštaraučiau, jei kandidatuoti leistų nuo 18 metų. Jaunas žmogus turi daugiau energijos, entuziazmo, noro daryti darbus, daugiau ryžto imtis pokyčių, ko dažnai pritrūksta etatiniams Seimo nariams, išrinktiems daugiamandatėse. Jaunas žmogus – šalies ateitis.
Visiškai nesvarbu, kaip Seime jie bus sutikti, svarbiausia, kad pasitikėtų savimi, tikėtų savo idėjomis, nebijotų daryti. Galbūt reikėtų pagalvoti apie amžiaus cenzą iki?.. Juk yra tokių Seimo narių, kurie labai atsilieka nuo šiuolaikinio, modernaus ir globalaus pasaulio, nežino, kas yra startuoliai, vienaragiai, kriptovaliutos ir pan. Pasenusi pasaulėžiūra nugula įstatymų projektuose, o dalis jų priimami. Todėl kitų šalių kontekste neretai atsiliekame tam tikrais aspektais.
Jonas Trumpa
Šis sprendimas leis jaunimui nuo 21 dalyvauti rinkimuose, manau, kad esminis žodis yra būtent leis. Ne iš jaunuolio, o iš valstybės politinės sąrangos, susitarimų kaip mes kartu gyvename šioje valstybėje perspektyvos manau, kad tai yra geras sprendimas, nes jis leis žmonėms pasirinkti iš platesnio spektro individų, kurie turės teisę jiems atstovauti ir nesvarbu koks jų amžius bebūtų. Tikrai daugiau žmonių įsitrauks į valstybės valdymą dėl to, kad atsiras didesnis atstovų pasirinkimas, ir rinkėjų, įvairių visuomenės grupių politinis dalyvavimas suaktyvės automatiškai kaip to pasekmė.
Manau, kad esminis dalykas apie ką turėtų žmonės kalbėti ir diskutuoti yra atstovavimo principai. Jeigu mes pasitikime, leidžiame rinkėjams nuspręsti kas gali būti Seime, kas turėtų juos atstovauti, tai kodėl mes turėtume riboti jų pasirinkimo galimybes? Net jeigu jauni žmonės ir dažniausiai yra mažiau patyrę, turi mažiau įtakos inicijuoti pokytį, bet jeigu tam tikra rinkėjų grupė, nesvarbu jauna ar sena, mažo kaimo, ar didelio miesto mano, kad jiems geriausiai atstovautų žmogus, kuris tarkim visą jaunystę praleido politinėse, ar nevyriausybinėse organizacijose, turi bakalauro ir magistro laipsnį (tai tikrai įmanoma, jeigu jis studijavo, pavyzdžiui, užsienyje) bei turi puikius ryšius su tam tikra grupe žmonių, kodėl jie galėtų neturėti teisės paskirti jo jiems atstovauti, jeigu pagal juos tas žmogus tinkamiausiai atspindi jų poreikius? Aš manau, kad žmonės turėtų teisę pasirinkti savo kandidatą, kuris jiems atrodo tinkamiausias nepaisant jo amžiaus. Jeigu kažkas Seime išrinkto jauno atstovo nepriims rimtai, tai nu tuomet kyla klausimas dėl pagarbos jo rinkėjams ir jų teisei patiems išsirinkti savo atstovą.
