Pranešant prašoma įrodymų
Kaip elgtis aptikus netvarką? Paklausėme to Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos. Departamento komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius atsakė štai ką:
„Aplinkos apsaugos departamentas, stiprindamas atliekų tvarkymą šalyje, sukūrė interaktyvų žemėlapį tvarkaulietuva.lt. Šiame žemėlapyje gyventojai gali pažymėti atliekomis užterštas teritorijas, pranešti apie sugadintus miško kelius ir suniokotą miško paklotę bei pasidalinti informaciją apie galimus pažeidimus kirtimuose. Gyventojų prašoma pateikti kuo detalesnę informaciją: pridėti nuotraukų, pažymėti koordinates, kuo detaliau aprašyti situaciją ir taip prisidėti prie aplinkos saugojimo.
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti ir skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt
Jei nustatomas aplinką užteršęs asmuo ar įmonė, tokiu atveju teršėjas įpareigojamas priduoti atliekas teisėtiems tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams ir pateikti departamentui, tai įrodančius dokumentus.
Sklypų savininkai turi prižiūrėti savo turtą, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė ir sklypai netaptų atliekų saugyklomis. Plačiau apie tai – Žemės įstatyme. Jei sklypai privatūs, juos prižiūri privatūs sklypų savininkai, jei valstybiniai – valstybė.“
Seniūnais pasitikima labiau
Su panašiu atveju, tik skųstasi tąsyk buvo ne dėl miško, o dėl vandens telkinio taršos, susidūrėme jau pernai. Ir tuomet atsakymas buvo panašus – ieškoti pagalbos tiesiogiai vietos gamtosauginėse įstaigose neverta ir nelogiška. Jie į incidento vietą važiuoja tik gavę pranešimą iš centrinės savo įstaigos.
Todėl atsiminkite, kad telefonas 112 padeda visais atvejais, kai nežinote, kaip elgtis.
Kai kas rekomenduoja kreiptis į seniūnus, o kaimo žmonės dar ir pasitiki jais labiau negu už poros šimtų kilometrų sėdinčiu profesionaliu atsakinėtoju į skambučius. Net jei tai gyvas žmogus, o ne bejausmis robotas.
Ir viešumas padeda
Jūžintų seniūnas Vytautas Stakys, paklaustas, ar dažnai tenka susidurti su panašiais nusiskundimais dėl teršiamų miškų, sako, jog nedažnai, bet tokių atvejų pasitaiko. Kartais užtenka paviešinti tokius atvejus, ir teršėjai patys susitvarko. Seniūnas prisiminė vieną prieš gerą pusmetį nutikusį įvykį, kai pamatęs socialiniuose tinkluose nuotraukas iš prišiukšlinto miško kreipėsi į gyventojus, kad šiukšlintojai susitvarkytų savo šiukšles. Jau kitą dieną į vietą nuvykę darbininkai rado mišką tvarkingą.
Tiesa, ne visada taip sklandžiai pavyksta išspręsti problemą. Kartais reikia pasiaiškinti, kam priklauso prišiukšlintas miškas, kas išpylė šiukšles (pažeidėjus kartais irgi pasiseka atsekti). Privačius miškus neradus pažeidėjų tenka tvarkyti patiems savininkams, o valstybiniuose miškuose tvarką padeda įvesti ir seniūnijos darbuotojai. V. Stakys sako su tikrai pasiryžęs talkinti, kad aplinka būtų švari – tai visų bendras reikalas. Jis mano, jog ir kiti seniūnai elgiasi panašiai.
Taigi, Bendrosios pagalbos telefonas lengvai įsimenamas, bet seniūnai dažnai gali būti operatyvesni.
