– Kokia Jūsų pozicija dėl sekmadienį paskelbto „Sienos“ ir Laisvės TV tyrimo apie premjerą Gintautą Palucką? Kaip manote, ar dalis socdemų vėlgi išeis iš partijos, jei jai toliau vadovaus dabartinis vis dar premjeras?
– Kol vyksta tyrimas ir visos aplinkybės dar nėra iki galo išaiškintos, susilaikysime nuo skubotų sprendimų bei vertinimų. Mūsų prioritetas – objektyvumas, skaidrumas ir atsakomybė. Tikimės kuo greitesnio išsamaus situacijos paaiškinimo. Laukiame papildomos informacijos iš premjero, kuri padės tiksliau įvertinti esamą padėtį ir numatyti tolimesnius veiksmus.
– Balsavote už naują antros pakopos pensijų kaupimo tvarką – bus galima pasitraukti iš kaupimo. Trauktis ar likti? Lietuviai tikriausia skubės sukauptus pinigus atgauti. Bet klausimų visiems daug. Vienas iš jų – jei, tarkime, žmogus sukaupė dešimt tūkstančių eurų ir nori atsiimti pinigus – ar tai bus apmokestinta? Ar žmonės dėl to nenukentės?
– Įvairios apklausos rodė, kad didesnė dalis gyventojų, kaupiančių antroje pensijų pakopoje, norėtų iš kaupimo pasitraukti. Todėl nuo pavasario vyko dialogas su visuomene ir fondų valdytojais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė projektą, atsižvelgdama į visų pastabas. Seimas projektui pritarė ketvirtadienį, birželio 26 d. Pateiksiu keletą pagrindinių detalių: siūlomos dvi galimybės – likti fonduose ir toliau kaupti arba pasitraukti iš kaupimo nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. (per 2 metus).
Jei žmogus nusprendžia pasitraukti: pirma, galės atsiimti savo lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį. Antra, už „Sodros“ ir (ar) valstybės biudžeto lėšomis sumokėtas įmokas bus įskaityti papildomi pensijų apskaitos vienetai „Sodros“ pensijai – tai reiškia didesnę senatvės pensiją.
Pasirinkusiems toliau kaupti antroje pakopoje: pirma, jie nebus įtraukiami automatiškai. Antra, galės pasirinkti optimalų įmokų dydį, o prireikus – kaupimą stabdyti. Trečia, numatytos lankstesnės galimybės atsiimti sukauptas lėšas ar jų dalį.
Daug kas manęs klausė, kaip elgtis – trauktis ar likti? Atsakysiu paprastai – tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Siūlau neskubėti, laiko yra, apsvarstykite abu variantus.
– Išsamiau pasakykite apie mokesčių reformos paketo pakeitimus. Pirmąja dalimi buvo padidintas pelno mokestis, atsisakyta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui, padidintas PVM lengvatinis tarifas apgyvendinimo paslaugoms, transportui, įvestas mokestis saldintiems gėrimams, papildomai apmokestintas ne gyvybės draudimas. Antrąja dalimi įvestas naujas nekilnojamojo turto (NT) mokestis ir trys gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai. Jei įmanoma trumpai pagrindiniai akcentai – kas keisis gyventojams?
– Norint stiprinti valstybės gynimo fondą nuspręsta koreguoti dalį mokesčių. Pelno mokestis pakeltas nuo 16 iki 17 proc. Neslėpsiu, priimtas visuomenei jautrus sprendimas – atsisakyta PVM lengvatos šildymui. Tačiau išliks šildymo kompensavimo mechanizmas tiems gyventojams, kurių pajamas bus nepakankamos. Įvestas vadinamas „nuodėmės“ mokestis saldintiems gėrimams, apmokestinti draudimo polisai, išskyrus gyvybės draudimo, numatytos lengvatos ūkininkams (augalų ir gyvulių draudimui), pakeisti GPM tarifai (numatytos lengvatos ūkininkams). Prie GPM įstatymo keitimo verta paminėti apie numatytą lengvatą. Nuo 2027 metų šeimoms, auginančioms vaikus, bus taikomas palankesnis NPD (tėvai gaus didesnius atlyginimus). Lengvatiniu PVM bus apmokestinama turizmo paslaugos, keleivių vežimo, apgyvendinimo paslaugos, meno ir kultūros įstaigų, renginių lankymas.
– Skaitytojui kilo konkretus klausimas apie NT mokestį. Pirmą būstą žadama apmokestinti nuo tam tikros sumos. O jei žmogus turi antrą, trečią būstą? Kaip tada?
– Mintį pradėsiu geru lietuvišku posakiu – iš didelio debesies mažai lietaus. Taip galima apibūdinti NT mokesčio įstatymą. Dar praėjusioje Seimo kadencijoje pradėta diskusija apie NT mokestį. Tuometinė Vyriausybė su Europos Komisija sutarė, kad Lietuva įves NT mokestį mainais už kelis šimtus milijonų eurų iš RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės) fondo. Deja, sprendimas nebuvo priimtas, todėl įstatymo keitimo prievolė teko dabartinei kadencijai. Priminsiu, pats įstatymas nėra naujas – jis priimtas dar 2005 metais. Tačiau jį reikėjo peržiūrėti dėl NT kainų augimo bei pasenusių tarifų:
– neapmokestinamas dydis – 150 000 Eur
– 150 001–300 000 Eur – 0,5 proc.
– 300 001–500 000 Eur – 1 proc.
– Per 500 000 Eur – 2 proc.
Šie (senieji) tarifai tapo neadekvatūs esamoms rinkos kainoms.
Finansų ministerija inicijavo plačią viešąją diskusiją. Nuomonių buvo daug ir įvairių. Diskusijose netrūko įtampos, susipriešinimo, visuomenės piketų.
Galutinis NT apmokestinimo įstatymo variantas atrodo taip:
Pirma, pagrindinis būstas – neapmokestinama suma 450 000 Eur vienam asmeniui; viršijančiai daliai savivaldybės gali taikyti 0,1–1 proc. tarifą.
Antra, kiti (paskesni) būstai:
– iki 50 000 Eur – nemokestinama
– 50 001–200 000 Eur – 0,2 proc.
– 200 001–400 000 Eur – 0,4 proc.
– 400 001–600 000 Eur – 0,6 proc.
– 600 001–1 000 000 Eur – 0,8 proc.
– per 1 000 000 Eur – 1 proc.
Apibendrinant galima teigti, kad, pavyzdžiui, Rokiškyje pagrindinio būsto mokestį mokančiųjų beveik nebus. Tuo tarpu kitiems būstams tarifai sumažinti. Finansų ministerijos skaičiavimais, tiek apmokestinamų gyventojų būstų, tiek surenkamo mokesčio sumos mažės. Premjeras viliasi, kad dėl Seimo priimtų pataisų Lietuva vis tik gaus bent dalį ES RRF lėšų.
Daugiau „Gimtajame…“
