– Kodėl rajono gyventojai turėtų balsuoti už Jus?
– Gerbsiu bet kokį rinkėjų pasirinkimą. Esu įsipareigojęs socialdemokratinei ideologijai, kurios kertinis akmuo – užtikrini socialinę lygybę ir pastangas mažinti skurdą. Žmonės tikinami, kad gyvenimas gerėja, atlyginimai nepaliaujamai auga. O realiai – skurde gyvena beveik trečdalis mūsų piliečių. Žmonės, kuriems skauda dėl augančios socialinės nelygybės, turėtų balsuoti už mane, kaip už socialdemokratų kandidatą. Stipri savivalda turi galių keisti situaciją, bet reikia ne popierinių strategijų, o solidarumo ir noro dalintis. Tą pažadu.
– Esate jaunas žmogus. Ar jaučiatės pakankamai kompetentingas užimti svarbiausią rajono postą?
– Savo kelią politikoje pradėjau gana anksti, būdamas 24 metų. Du kartus rinkėjų valia buvau išrinktas Rokiškio rajono tarybos nariu, dirbau Seimo nario padėjėju, mero patarėju, esu socialdemokratų rajono skyriaus pirmininkas. Taigi turiu didelę patirtį ir daug energijos bei sumanymų prisidėti prie mūsų rajono žmonių gyvenimo pokyčių.
– Kas per šią besibaigiančią kadenciją padaryta ne taip ir ką norėtumėte keisti?
– Tenka apgailestauti, bet per šią kadenciją rajono vadovams nepavyko bendram darbui suvienyti verslo, kultūros ir savivaldos. Jei rinkėjai patikėtų man rajono vairą, dėčiau daug pastangų, kad visi, suinteresuoti rajono pažanga, žiūrėtų viena kryptimi, o ne tarpusavyje kariautų.
– Jūsų, kandidato į merus, požiūriu, kokios didžiausios rajono problemos?
– Rajono gydymo įstaigose dirba atsidavę ir profesionalūs specialistai, bet daugėja nuo jų nepriklausančių bėdų: mažėjant gyventojų, mažėja teikiamų paslaugų, uždaromi ligoninės skyriai. Trūksta jaunų specialistų, dėl sveikatos reformos medikai neužtikrinti perspektyva, dairosi karjeros didmiesčiuose. Būtina stabdyti ligoninių naikinimo regionuose procesą. Kaimiškose vietovėse būtina išsaugoti bibliotekas, stiprinti bendruomenes. Gyvenvietėse nelikus oriam gyvenimui būtinos infrastruktūros – sveikatos ir kultūros, švietimo įstaigų, tuščia svajot, kad į atokesnius miestelius kelsis jaunos šeimos. Tarp prioritetų – ir keliai. Rajone turime dar daug žvyrkelių, artimiausiais metais jų turėtų nebelikti.
– Turite receptą, kaip sustabdyti jaunų žmonių emigraciją iš rajono, priviliot į gimtinę grįžti studijas baigusius jaunus specialistus?
– Jei kas turėtų tokį receptą, pagal jį vaistus jau būtų seniai išdalijęs. Pasinaudočiau kitų savivaldybių patirtimi: jauniems specialistams reikia skirti prie atlyginimų papildomus priedus, suteikia būstą, apmokėti kelionės į darbą išlaidas. Dažnai bendrauju su jaunais specialistais, sako, grįžtume, bet ką mums pasiūlysi? Sausa 500–600 eurų alga nepriviliosi.
– Ką galite pažadėti, pavyzdžiui, pensininkams – gal nemokamą visuomeninį transportą, kaip žada kandidatai į sostinės merus?
– Mūsų senjorai turėtų įgyti teisę nemokamai važinėti visuomeniniu transportu. Bent jau rajono ribose. Kaimuose nelikus pašto skyrių, tolstant medicinos paslaugoms, tokia lengvata būtų labai naudinga. Seniūnijos turėtų teikti daugiau socialinių paslaugų savo gyventojams.
– Esate prieš ar už tiesioginius seniūnų rinkimus ir kadencijas?
– Nesu tiesioginių seniūnų rinkimų šalininkas, bet tokį variantą rimtai svarstyčiau. Stambinti seniūnijas, mažiausias panaikinant, manau, būtų klaida. Negalima visko vertinti finansais. Atėmus pagrindinį, dažnai vienintelį, gyvenvietės traukos centrą, kaimo žmonės būtų dar labiau nuskriausti, išaugų socialinė atskirtis. Į seniūniją jie ateina ne tik reikalų tvarkyt, bet ir pasiguosti bėdomis, pasitarti.
– Ar teisinga, kad dėl daugiabučių renovacijos lemiamą sprendimą priima valstybės remiami bendrijos nariai, kuriems už renovaciją nereikia mokėti?
– Visa širdimi esu už pastatų renovaciją. Bet socialiai remtini gyventojai neturėtų savo balsais nusverti – renovuoti namą ar ne. Jiems už renovaciją mokėti nereikia, tad siekis gyventi estetiškesnėje aplinkoje neišleidžiant savų pinigų nėra socialiai teisingas. Todėl ir gimsta susipriešinimas: oficialiai dirbantieji turi mokėti visą sumą, o gyvenantieji iš pašalpų, slepiantys nelegalias pajamas neturi pareigos prie renovacijos prisidėti, nes už juos moka valstybė. Valstybės pinigai – ne iš dangaus, o žmonių, mokančių mokesčius.
– Politikams prieš rinkimus įprasta prisiimti svetimus nuopelnus. Jūsų rinkimų kampanijoje bus tokia „eilutė“?
– Kai kurie kandidatai jau dabar bando pasišildyti buvusių rajono vadovų ir politikų nuveiktų darbų spinduliuose. Aš manau, teisinga ir sąžininga, kad mano – kandidato į merus – ir socialdemokratų skyriaus programose bus „eilute“ su partijos kolegų ir bendražygių Vytauto Saulio, Vytauto Vilio, Vidmanto Kanopos, Rimanto Velykio, Stanislovo Dambrausko vadovavimo rajonui laikotarpių nuveiktais darbais. Ateities negali kurti pamiršdamas ar ignoruodamas praeitį. Didžiausi ir reikšmingiausi rajono objektai, pertvarkos – ne vienos kadencijos darbas.
– Rajono socialdemokratų skyrius prieš metus apibyrėjo. Kokią įtaką vidinis susipriešinimas gali turėti rinkimų rezultatams?
– Mūsų skyrius neskilo, nuo jo dėl asmeninių ambicijų „nutrupėjo“ apie 20 narių, bet prisijungė 30 naujų žmonių. Šiuo metu skyriuje yra 370 bičiulių. Grupelės žmonių pasitraukimas rinkimų rezultatams neturės neigiamos įtakos, gali būti, kad duos net pliusą. Socialdemokratais pasitikintis rinkėjas mūsų partiją visada palaikė ir palaikys, nes ja tiki.
– Pasvarstykime: T. Barauskas patenka į antrąjį mero rinkimų turą, kurios partijos Jūs palaikys?
– Kol kas sunku prognozuoti. Niekas nežino, kurie kandidatai pateks į antrąjį turą.
– Jei laimėsite mero rinkimus, kurias partijas norėsite matyti rajono tarybos daugumoje?
– Nesu nusiteikęs nė prieš vieną kurią nors partiją ar judėjimą. Ne partija apibrėžia žmones, o žmonės padaro vieną ar kitą partiją tokią, kokia ji yra. Daug bendro turime su visuomeninio judėjimo „Vieningi kartu“ idėjomis, rajono taryboje sėkmingai dirbame su konservatoriais, koalicija „Už laisvę augti“, Laisvės sąjunga… Kortos bus atverstos tik kitąmet…
– Kaip reaguojate, kai apie save skaitote internete emocijomis perpildytas nuomones, įžeidžius komentarus?
– Jeigu apie politiką rašo ir jį rodo tik teigiamai, verta susimąstyt, jog kažką darai ne taip. Kritika, jei ji pagrįsta, labai naudinga, leidžia suvokti klaidas. Mane dažnai kritikuoja konkurentai, dažniausiai anonimiškai, esu net šmeižiamas. Vadinasi, jie jaučiasi už mane silpnesni, baiminasi. Kiekvienas žmogus gali reikšti savo nuomonę, bet neperžengdamas padorumo ribų. Man neseniai teisme teko tramdyti dabartinio mero viešas emocijas. Dėl komentarų naktimis tikrai ramiai miegu. Taigi esu nusiteikęs pozityviai.
– Savybių, kurios yra tobulintinos, turi visi. Kurias norėtumėte keisti?
– Visi esame netobuli, tik vieni linkę savo netobulumus ignoruoti, kiti, kaip aš, – trūkumus pripažinti ir keistis. Esu ne iš tų, kurie moka gražbyliauti, nors politikai tokią savybę tobulai išnaudoja. Pažadais galima papirkti rinkėją, bet man svarbiausia duotus pažadus ištesėti. Kiekvienas, ne tik politikas, savo vertę turi įrodyt ne gražbyliavimais, o konkrečiais darbais.
Adelė SABALIAUSKĖ
Užs. 1178
