Negana to, kad Laukupė pavasarį, o kartais ir rudenį patvinsta bei užlieja daržus, bet dar ir pėsčiųjų takas pritraukė nepageidaujamus kaimynus: vieni vedžioja palaidus šunis, kiti ant pastatytų suoliukų įsitaiso girtauti ir palieka po savęs šukių bei kitokių šiukšlių krūvas. Bet didžiausia problema ta, kad po upelio vagos tvarkymo jos sklype pradėjo plėstis invaziniai augalai – japoninės reinutrės, kitaip dar vadinamos japoniniu pelėvirkščiu, o liaudyje neretai apšaukiamos klaidingu bambuko pavadinimu. Šie augalai kelia problemų jau daugelyje Europos šalių, jie agresyviai plinta ir Lietuvoje bei pradeda daryti žalą tiek biologinei įvairovei, tiek įvairiems inžineriniams statiniams – pamatams, keliams, gali pažeisti užtvankas ar melioracijos sistemas. Išnaikinti juos sunku, nes dauginasi ne sėklomis, o šaknimis, kurios giliai įsiskverbia ir sudaro tankų audinį. Genė sakė, jog ir nupjauti šienaujant reinutres gana sunku, nes jų stiebai kieti ir tikrai truputį primena bambuko stiebus. Moteris net pabandė parodyti, kaip atrodo reinutrės šaknys ir keletą iškasė – šaknys tikrai tvirtos ir gilios. Kitas dalykas, kad už sodybos ribų irgi auga tikras jų sąžalynas, o pieva, priklausanti miesto seniūnijai, iki šiol nenušienauta.
Pasiteiravome savivaldybės architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Daručio Krivo, kaip galima padėti moteriai ir ką ketinama daryti su invaziniu augalu. Pateikiame jo atsakymą:
„Japoninė reinutrė (Reynoutria japonica Houtt.) nėra įrašyta į Europos Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą ir Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.239692/asr, todėl šio augalo naikinimui privačioje žemėje naudoti valstybės ar savivaldybės lėšas negalima. Bet kokiu atveju privačios žemės savininkai privalo patys naikinti invazinius ir svetimžemius augalus, stengtis sumažinti jų populiaciją ir patekimą į kaimyninius sklypus.
Paplitimas nei Lietuvoje, nei Rokiškio rajone nėra detaliai ištirtas. Rūšis išplitusi visoje šalies teritorijoje, ypač gausiai auga didžiųjų šalies miestų apylinkėse – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose, šiek tiek rečiau aptinkama Žemaitijoje, mažesnis rūšies gausumas nustatytas ir šiaurrytinėje Lietuvos dalyje.
Daugiau „Gimtajame…“
