Mama,Tu išėjai, nelaukusi pražystant obelims,
Kai žibutės dar tyliai miega po baltom pusnim,
Išeidama Tu palikai mums liūdesį ir skausmą.
Mes amžinai nešiosime šyrdyje netekties jausmą.
Mama, tegul lopšinę tau dainuoja klajokliai vėjai,
O ramybę saugo angelai.
Gilią užuojautą mirus mylimai mamytei reiškiame Laimai KUNDELIENEI ir jos šeimai.
A., D., Kučinskai ir N., B., Jasiunai







































