Kavoliškio (Rokiškio kaim. sen.) mokykla – darželis per atostogas pakvietė vaikus į Gandrines, kuri minima kovo 25-ąją. Vaikai klausėsi gandrų klegenimo garso įrašo, vartė garsinę knygelę su paukščių balsais, uždavinėjo klausimus apie paukščius.
Po žaidimų ir ratelių, išbandė švilpynių, barškučių garsus. Ieškojo būdų, kaip išgauti gandro klegenimą. Vėliau susiruošėme aplankyti gandralizdžius, jų Kavoliškyje ne vienas. Užsukome pas Kavoliškio bendruomenės pirmininkę Danutę Kirstukienę. Mums priminė, kad pamačius gandrą, būtina padaryti kūlverstį ir ne vieną.
Kelionės 
metu sutiktus žmones sveikinome su Gandrinėmis ir dovanojome popierinius gandriukus.
Nuėję prie gandralizdžio, gandrų dar neradome, bet palikome žinutę: „Laukiam sugrįžtant“. Vaikai pririnko šakelių gandrams, jei prireiks lizdą paremontuoti. Grįžtant aplankėme balandinę ir pasidžiaugėme balandžiais.
Enciklopedijose rašoma, jog baltasis gandras – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu. Jis galįs žmonių ligas paimti, nulakinti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti. Tikima, kad gandras atneša laimę tiems namams, šalia kurių apsigyveno. Tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali nulemti visus metus. Labai svarbu, kaip gandrą pirmąkart tais metais pamatysi. Jei skrendantį, – gerai, visus metus darbus spėriai nudirbsi. Jei tupintį, – vangiai viskas seksis. Mokiniui skrendantis gandras – kad sėkmingai „perskris“ į kitą klasę, stovintis – kad pasiliks toje pačioje klasėje antrus metus. Dažniausiai pirmieji parskridusį paukštį pasveikina vaikai. Iškart ant pievelės verčiasi per galvą, – tai bus miklūs per visus metus.
Renginio akimirkos – šios svetainės nuotraukų galerijoje. Sonatos Stoškuvienės nuotr.
GR inform.
