Dar pernai aktyviausiems Kazliškio žygeiviams kilo mintis surengti 98 km žygį-ekskursiją, skirtą tiek metų turinčiai vyriausiai vietos gyventojai Kseverijai Latvėnienei, o kartu ir visiems mūsų krašto ilgaamžiams pagerbti. Jį pavadinome „Keliais keleliais po rajono kaimus ir miestelius“. Žygis organizuotas atskirais etapais, į tolimesnes vietoves nuvykstant savu transportu, o iš ten numatytą atstumą einant pėsčiomis, į pagalbą pasitelkus šaunius vietinius vedlius.
Nuo sausio iki rugpjūčio pabaigos surengėme aštuonis žygius. Pirmieji etapai – apsilankymas pas gerbiamą Kseveriją, artimesnės apylinkės: vaizdingasis Žiobiškis, vėliau – ratas pro Martyniškėnus, Uvainius, Degenius. Vasarį žygiavome palei Sartų ežerą, aplankėme Bobriškio sentikių cerkvę ir kapinaites, o mus vedė ūkininkas Vytautas Zizas. Kitas etapas – nuo Ignotiškio ežero iki Vaidlėnų, pro Vyžuonas, Miliūnus, svečiavomės Daivos Andriūnienės ūkyje; vedlys – Kastytis Kuodis. Balandį žvalgėmės po Jūžintus, čia mums padėjo seniūnė Audronė Baltuškaitė. Didelį įspūdį paliko bažnyčia – baroko šedevras, kelionė nuostabia Šventosios pakrante iki trijų rajonų sankirtos; vedlys – Aušrys Žiukelis. Šeštasis etapas gegužę mus paviliojo į Aleksandravėlę, ją išvaikščiojome skersai išilgai, aplankėme poeto Pauliaus Širvio gimtinę, Degučių kapinaites – ačiū vedlei Brigitai Danytei. Liepą patraukėme į Suvainiškio pusę, nuo signataro Vlado Mirono tėviškės netoli Panemunio, pro Sipelių kaimą; vedlė buvo Inga Žiaugrienė. Bendruomenės pirmininkas Darius Gurklys aprodė ne tik Suvainiškio bažnyčią, bet ir bendruomenės namus, ragavome Raimundo Nagelės naminio vyno.
Paskutinis etapas – Kriaunų apylinkės. Vedami Vitos Mačiulienės žygiavome nuo Lašų iki pavyzdinės Juozo Latvėno sodybos Petrašiūnų kaime, vėliau buvo malonu paplaukioti plaustu Sartų ežere.
Tad išžvalgėme pačias įdomiausias Rokiškio krašto apylinkes įvairiomis kryptimis, išbandėme savo fizines jėgas, gėrėjomės kraštovaizdžiu, bendravome su puikiais aplankytų vietų žmonėmis. Žygyje iš viso dalyvavo 38 kazliškėnai.
Na, o šį žygį vainikavome smagia švente rugsėjo 14 d. kultūros centre. Išpildėme seną svajonę – sukviesti Kazliškio ilgaamžius (kam per 90 metų), kad jie turėtų progą pabendrauti tarpusavyje ir su kiek jaunesnės kartos atstovais, pasivaišinti, juk išjudėti iš namų ne taip ir lengva. Taip pat pakvietėme visus mūsų krašto senjorus nuo 70 metų. Šventės muzikantai – Radviliškio kultūros centro kapela „Radvija“. Vienas iš labiausiai jaudinančių momentų – į salę besirenkantys senoliai: pasipuošę, orūs, šviesiais veidais ir šypsenomis. Iš viso atvyko 34 senjorai, tarp jų – penki ilgaamžiai. Pirmiausia bendruomenės žygeivių vardu pasveikinome ilgaamžius, apdovanojome medumi, o Kazliškio garbingiausią moterį K. Latvėnienę – ir gėlėmis. Visiems senjorams skambėjo „Ilgiausių metų“. Linkėjimus keitė kapelos dainos, skaidrės su žygio akimirkomis. Padėkota aktyviausiems žygeiviams: Liucijai Guzevičiūtei, nepraleidusiai nė vieno etapo, taip pat Nijolei Gasiūnienei, Egidijui Guzevičiui, Daivai Čiučelienei, Remigijui Kvedaravičiui, Jolitai Karpavičienei, Editai ir Alvydui Mackams, Joanai ir Vytautui Zizams. Atminimui jiems įteikti rajono kontūrų formos suvenyrai su pažymėtais žygio maršrutais. Tai pat bendruomenės vardu pasveikinome senjorus, kurie šiais metais šventė asmeninius jubiliejus.
Neišsipildė nedrąsus kai kurių senolių pažadas: „Pabūsiu šventėje kokią valandėlę, ir namo“… Išbuvusieji iki pat renginio pabaigos ir padainavo, ir pašoko. Gera buvo matyti laimingus jų veidus. Teisus filosofas Seneka: „Gyvenimas ilgas, jei moki juo naudotis.“
Romualda Kvedaravičienė,
Kazliškio bendruomenės pirmininkė
