Birželio 23 d. rokiškėnai pagerbė gydytojo, kankinio už Lietuvos laisvę Antano Gudonio bei kitų jo likimo brolių, atgulusių Rokiškio senosiose kapinėse, atminimą. A.Gudonio gimtinėje Serapiniškio kaime ant trobos pritvirtinta atminimo lenta, bylojanti apie čia gimusį ir užaugusį krašto žymūną A.Gudonį.
Pagerbė kankinį
Renginys prasidėjo kapų lankymu. Prie A.Gudonio kapo už kankinį meldėsi jo sūnus Antanas, pagarbą proseneliui atidavė kankinio provaikaičiai, Rokiškio tremtiniai ir jų palikuonys, rajono, kaimiškosios seniūnijos, Rokiškio krašto muziejaus, Rokiškio ligoninės vadovai, politikai, giedojo tremtinių choras „Vėtrungė“. Rokiškio dekanas, Šv.Mato parapijos klebonas Eimantas Novikas kankinio kapą pašventino.
„Mažai beliko amžininkų, o ir jų prisiminimai apie tėvą blėsta. Kiek yra surinkta, parašyta, girdėta, viską žinau, o naujo gal jau nieko ir nebesužinosiu“. Kankinio sūnus Antanas Gudonis.
Trumpai apie A.Gudonio gyvenimą, veiklą ir lemtį pasakojo Rokiškio krašto muziejaus istorikas Valius Kazlauskas, istorikas Algis Kazulėnas. Vėliau buvo aplankyti ir pagerbti kitų už laisvę kovojusių ir žuvusių kankinių kapai.
Kaune gyvenantis sūnus, inžinierius, o dabar jau pensininkas Antanas „Gimtajam …“ sakė į Rokiškį kasmet atvykstantis ir artimųjų kapus aplankantis mažiausia tris kartus. Atvyktų ir dažniau, bet sveikata nebeleidžia. Apie tragišką tėvo likimą jis be jaudulio negalėjo kalbėti. „Mažai beliko amžininkų, o ir jų prisiminimai apie tėvą blėsta. Kiek yra surinkta, parašyta, girdėta, viską žinau, o naujo gal jau nieko ir nebesužinosiu“, – svarstė kankinio sūnus Antanas.
Tapo mediku
Gydytojas Antanas Gudonis gimė 1911 m. rugsėjo 5 d. Rokiškio apskrities Rokiškio valsčiaus Serapiniškio kaime. Jis buvo trečias vaikas šeimoje. Jo tėvai buvo ūkininkai, turėję apie 30 ha žemės ir 10 ha miško.
1914 m. mirė A. Gudonio tėvas, našlė liko su keturiais mažais vaikais. 1915 m.s mirė jauniausias iš keturių brolių. Antanas mokėsi privačiai, išlaikė egzaminus į Rokiškio valdžios gimnaziją. Ją lankė kartu su kitu broliu, bet šis greitai metė mokslus ir sugrįžo į šeimos ūkį ūkininkauti. Vyriausias brolis Jonas priklausė Šaulių Sąjungai. Jis mirė 1948 m. ir buvo palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse. 1932 m. Antanas baigė gimnaziją, įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto Medicinos skyrių. Aukštuosius medicinos mokslus baigė su pagyrimu. 1938 m. liepos 1 d. pradėjo darbą Rokiškio apskrities savivaldybės ligoninėje ir čia dirbo iki 1939 m. birželio 1 d.
1939 m. birželio 1 d. A. Gudonis priimtas asistentu į Panevėžio apskrities ligoninės Chirurgijos skyrių. Jam paskirta 100 litų alga. Vėliau jaunas ir dėl kuklumo bei draugiško būdo mėgstamas kolegų gydytojas gavo chirurgo darbą. Jis vedė Janiną Ragelytę, krimtusią medicinos mokslus, vėliau tapusią Panevėžio apskrities ligoninėje gailestingąja sesele. 1941-ųjų balandžio 15- gegužės 15 d. A. Gudonis buvo komandiruotas dirbti Kupiškyje naujokų ėmimo į kariuomenę komisijoje. 1941 m. birželio 21 d., dar neprasidėjus karui, komandiruotas į Kauną į kraujo transfuzijos kursus. Karui prasidėjus į Panevėžio ligoninę jis grįžo pėsčias. Tuo metu čia šeimininkavo raudonarmiečiai ir vietiniai komjaunuoliai.
Suimtas darbo vietoje
Ligoninės gydytojai dirbo be poilsio, nes į ligoninę buvo0 masiškai gabenami sužeisti kareiviai. Ligoninėje buvo įvesta karinė padėtis, gydytojai stebimi ir persekiojami. A. Gudonis, kaip ir kiti du tuo metu dirbę chirurgai, buvo suimtas tiesiog nuo operacinio stalo 1941 m. birželio 25 d.
Kartu su kitais suimtais gydytojais A. Gudonis, vilkintis baltą chalatą, buvo varomas į Panevėžio NKVD ir NKGB būstinę Vasario 16-osios bei Moigio gatvės kampe. Ten gydytojai ir Panevėžio ligoninės gailestingoji sesuo 1941 m. birželio 27 dieną rasti žiauriai nužudyti. Į Panevėžio miestą įžengus nacių kariuomenei, 1941 m. birželio 29 d. visi nužudytieji buvo iškilmingai palaidoti. Masinėse laidotuvėse dalyvavo tūkstančiai žmonių. Pokario metais našlė Janina Gudonienė slapstėsi Panemunėlyje pas kleboną J. Matelionį, gyveno Panemunėlio Šv. Juozapo bažnyčios klebonijoje.
Žudikų pavardės nežinomos
Tragiškoji Panevėžio gydytojų nužudymo byla nebuvo ištirta, žudynių vykdytojai nenustatyti. Viena Panevėžio gatvių pavadinta A. Gudonio vardu. Gydytojas palaidotas Rokiškio kapinėse.
