„Pagaliau pradėjome deramai investuoti į krašto apsaugą. Ne tik žodžiais, bet ir darbais parodėme, kad valstybės ir mūsų žmonių saugumas šiandien yra prioritetas. Puikiai žinau – Lietuvos žmonės nenori karo. Mes trokštame taikos, stabilumo ir saugumo. Būtent todėl privalome stiprinti nacionalinę gynybą ir prisidėti prie NATO kolektyvinės gynybos efektyvumo“, – kalbėdamas Seime sakė prezidentas.
G. Nausėda pažymėjo, jog jau žengti pirmieji žingsniai kuriant nacionalinę kariuomenės diviziją bei didinant finansavimą nacionalinio saugumo reikmėms.
„Tačiau dabar – ne laikas lengviau atsikvėpti. Negalime ignoruoti sparčių pokyčių už šalies ribų. Gyvename karų ir spartaus tarptautinių normų nykimo laikotarpiu. Mažėja demokratijos draugų ir daugėja priešų. Vis garsiau skamba raginimai grįžti į neva geresnius praeities laikus“, – pabrėžė jis.
„Šiandien privalau pasakyti: tai nėra Lietuvos kelias. Daug visko savo istorijoje patyrusi ir iškentėjusi Lietuva nesigręžioja ir nesižvalgo per petį. Lietuva – mes visi – privalome ne tik žvelgti, bet ir žengti į priekį“, – ragino šalies vadovas.
Kalbėdamas apie įtemptą saugumo padėtį, prezidentas pažymėjo – Lietuvai šioje geopolitinėje realybėje tenka ypatinga užduotis.
„Kaip ir prieš daugelį amžių, vėl stovime Vakarų pasaulio sargyboje. Esame tvirtovė, už kurios sienų, deja, baigiasi civilizuota Europa. Šioje tvirtovėje, mūsų Lietuvoje, mums reikia dar tvirtesnių sienų, labiau susitelkusių gyventojų, gausesnės, gerai apmokytos kariuomenės ir modernios ginkluotės. Reikia patikimų sąjungininkų, kurie prireikus ateitų mums į pagalbą“, – dėstė jis.
„Lietuvos piliečiai yra svarbūs, nepriklausomai nuo to, kokia kalba jie bendrauja namuose“
Kalbėdamas Seimo nariams, prezidentas priminė, jog vystant nacionalinę diviziją svarbu plėsti profesionaliosios karo tarnybos pajėgumus, apmokyti rezervistus, planuoti ir įgyvendinti karinės technikos įsigijimus.
„Visuotinė valstybės gynyba taip pat neveiks ir be piliečių įsitraukimo. Todėl daugiau dėmesio turime skirti Lietuvos šaulių sąjungai, stiprinti komendantūras, tobulinti mobilizacijos sistemą. Kiekvienas turime žinoti savo funkcijas kritinėje situacijoje“, – pastebėjo G. Nausėda.
„Noriu pažymėti – visi Lietuvos piliečiai yra svarbūs, nepriklausomai nuo to, kokia kalba jie bendrauja namuose. Nuo seno Lietuvos gerovę petys petin kūrė įvairios tautos. Taip bus ir toliau – būsime išvien, drauge spręsime problemas, drauge džiaugsimės savo darbo vaisiais“, – nurodė jis.
Prakalbo apie naštos už saugumą pasidalijimą
Metiniame pranešime G. Nausėda taip pat kalbėjo apie Lietuvos sąjungininkų vaidmenį šalies saugumui. Prezidentas akcentavo – „šiandien nėra alternatyvos NATO“.
„Sąjungininkų kariniai pajėgumai, tarp jų ir Jungtinių Amerikos Valstijų branduolinis skėtis, bei nepajudinamas kolektyvinės gynybos įsipareigojimas „vienas už visus – visi už vieną“ sudaro mūsų saugumo pagrindą“, – iš plenarinių posėdžių salės tribūnos Seime kalbėjo prezidentas.
„Branginame Jungtinių Amerikos Valstijų indėlį. Džiaugiamės prezidento Donaldo Trumpo dar pirmoje kadencijoje priimtu sprendimu Lietuvoje dislokuoti bataliono dydžio pajėgas. Esame suinteresuoti priimti dar daugiau amerikiečių karių“, – pridūrė jis.
Vis tik, tikino G. Nausėda, Europos šalys turi prisiimti daugiau atsakomybės už žemyno saugumą.
„Spartus Europos karinio pajėgumo augimas svarbus mums visiems. Tai padės stiprinti ir savitarpio pasitikėjimą su mūsų svarbiausia transatlantine sąjungininke – Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Tik teisingas naštos pasidalijimas padės išlaikyti mums brangių vertybių apsaugą visame pasaulyje“, – dėstė šalies vadovas.
„Šiandien mums neužtenka pasakyti, kad Europa kažko nemoka, negali ar nenori daryti. Turime patys reikšmingai didinti išlaidas gynybai, o tada reikalauti iš kitų. Plėtoti karinės pramonės pajėgumus, o tada reikalauti iš kitų. Mokytis iš karo Ukrainoje pamokų, priimti ir pritaikyti naujas karybos idėjas, o tada reikalauti iš kitų“, – kalbėjo jis, pažymėdamas, jos Lietuvos uždavinys yra „neleisti Europai užsimiršti iliuzijoje“ dėl saugumo padėties.
ELTA primena, kad šių metų pradžioje Prezidentūroje posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė, jog 2026–2030 m. laikotarpiu Lietuva kasmet krašto apsaugai skirs 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
