Tokiam siūlymui gegužės pradžioje pritarė Trišalė taryba. Kartu taryba pasiūlė neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) didinti 20 proc., tokiu atveju NPD nuo 2024 m. būtų 751 euras. Tačiau įstatymiškai dėl NPD galės spręsti parlamentas bei tą daryti rudenį, vykstant svarstymams dėl 2024 m. biudžeto.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė gegužės viduryje yra tvirtinusi, kad MMA klausimas Vyriausybės posėdyje bus svarstomas tik tuomet, kai bus rastas sutarimas dėl mokesčių reformos.
Pasak jos, taip yra dėl to, kad Trišalėje taryboje buvo rastas sprendimas susiejęs MMA ir NPD augimą, o NPD yra nustatomas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo projekte, kuris susijęs su mokesčių reforma.
Vyriausybės teikiamame mokesčių reformos projekte nurodoma, kad vienas iš esminių tikslų yra numatomas NPD ir MMA suvienodinimas iki 2028-ųjų metų. Tais metais numatoma, kad NPD ir MMA galėtų siekti beveik 1200 eurų.
Skaičiuojama, kad kitais metais sprendimas kainuotų apie 200 mln. eurų, o iki 2028 m. jo našta valstybės biudžetui pasiektų 573 mln. eurų.
Nuo 2023 m. pradžios MMA augo iki 840 eurų, t. y. 15 proc. nuo buvusių 730 eurų, minimalusis valandinis atlygis didinamas iki 5,14 euro vietoje praeitais metais nustatyto 4,47 euro. Minimalus valandinis atlygis didėjo 0,67 euro, arba taip pat apie 15 proc. NPD nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje – 625 eurai.
„Sodros“ gegužės mėnesio duomenimis, per metus daugiau nei perpus sumažėjo uždirbančių mažiau nei 840 eurų iki mokesčių (iki dabartinio MMA). Tokių asmenų kovą tarp visų apdraustųjų buvo 9 proc., kai pernai metais – 22 proc. Pernai iki MMA (2022 m. siekusio 730 eurų) uždirbo 9,9 proc. darbuotojų.
