Kūrybiškai, žaismingai mokyti vaikus matematikos pasiryžusios kamajiškės Lina Matiukaitė ir Ieva Kilienė, sukūrusios skaičių pasaką „Jei mėnulis būtų Nulis“. Joje literatūra susiduria su matematika, tačiau ne kovoja, o originaliai viena kitą papildo.
Apsiaustą iš kartoninės dėžutės pasigaminęs Vienetukas turi tik vieną batą…
Daugiau laisvės, kūrybiškumo
Knygelė „Jei mėnulis būtų Nulis“ skirta tiems, kas dar tik pradeda pažintį su skaičiais – vaikams nuo ketverių metų ir vyresniems. Matematikos miestelio, kuriame gyvena devyni skaičiukai ir Nulis, įkūrėja reikėtų vadinti I. Kilienę. Kamajų gimnazijos absolventė, baigusi Vilniaus universitete ekonometriją, o dabar studijuojanti matematikos didaktiką, pernai vasarį Rokiškyje pasiūlė naują paslaugą – grupėmis mokyti vaikus matematikos.
„Nesu korepetitorė, bandanti užlopyti mokyklines spragas. Su vaikais žaidžiame, kūrybiškai sprendžiame užduotis, bendraujame. Pastebėjau, kad Rokiškyje yra daug tėvelių, kurie rūpinasi savo vaikų lavinimu, siekia, kad jie tobulėtų. Dabar į užsiėmimus vis dažniau atvedami vaikai, kuriems gerai sekasi matematika, tačiau jie nori pabūti kartu, mokytis grupėje“, – apie darbą pasakojo I. Kilienė.
Ar ne paprasčiau būtų mokykloje dėstyti matematiką? „Ir toks variantas įmanomas, tik mokykloje yra labai griežti planai, reikalavimai, o papildomas ugdymas suteikia daugiau laisvės. Gal ir norėčiau dirbti mokykloje, tik ne tokioje, kokia ji yra šiandien“, – į klausimą atsakė I. Kilienė.
Makaluojasi matematikos vandenyje
Skaičių pasakos bendraautorė L. Matiukaitė prašo jos nevadinti matematike: „Bendraklasė suolo draugė Ieva mane paėmė už kupros, įmetė į matematikos vandenyną ir liepė jame makaluotis. Plaukiu, iriuosi ir kuo toliau, tuo labiau patinka.“ Vilniaus universitete baigusi verslo informacijos vadybos mokslus, L. Matiukaitė šiuo metu dirba viešųjų ryšių specialiste europarlamentaro Antano Guogos biure.
Draugės beveik keturis mėnesius Vaikų radijuje vedė matematinę valandėlę, vėliau peršoko į socialinius tinklus – sukūrė platformą „Labas, matematika!“ Abiem bendraujant kilo idėja parašyti matematikos knygą, paprastai, žaismingai, suprantamai papasakoti vaikams apie skaičių seką, matematikos mokslą, kuris daugumai atrodo labai sunkus ir painus. Nuo pirmojo rankraščio pateikimo leidyklai iki knygos išleidimo praėjo beveik pusantrų metų. Pirminis variantas buvo skirtas vyresnio amžiaus vaikams, tačiau leidybos redaktorė pasiūlė kurti skaičių pasaką ir mažus vaikus pakviesti į smagų matematikos pasaulį.
Z kartos vaikams
Jaunosios leidėjos mano, jog jų knyga pritaikyta Z kartos vaikams, o veikėjų charakteriai tokie, kokius įvardija patys vaikai: Vienetukas nešioja tik vieną šlepetę, nors turi dvi kojas, Dvejetuko darže auga daržovės, jų sodinama po dvi lysves, Ketvertukas apsivyniojęs keturiais megztais šalikais, Penketui nuolat ištrūksta kelnių saga, Septintukas mėgsta žvejoti vandenyje atsispindinčias žvaigždes, o mėnulis laisvalaikiu būna Nulis. Skaičiai įsikuria pačiose netikėčiausiose vietose – kepyklėlėje, sagose, rugiagėlėse, laikrodyje, darže, batsiuvio namelyje…
„Penkios rieškutės išminties, devynios rieškutės juoko ir žiupsnelis kaprizų – dėl įdomumo. – Kas tai? – Ogi skaičių pasaka. Pačius mažiausius ji supažindins su skaičiais ir padės juos įsiminti. – O tada dar pridėkim tris Trejetukės iškeptas bandeles, kad skaičiuoti būtų skaniau“, – tokie žodžiai išspausdinti knygelės pabaigoje. Pasakojimas apie kiekvieną skaičių prasideda taip pat originaliai: „Vienetukas + 2 minutės = gera idėja“, „Riedučiai + saga = bėda“, „Platus sijonas + aštri yla = dar ne pabaiga.“
Jaunųjų leidėjų planuose – dar viena knyga. Joje pradinių klasių mokiniai bus pakviesti keliauti, ieškoti nežinomos planetos, o matematiniai uždaviniai įtrauks vaikus į kelionės šurmulį, skatins mąstyti.
„Sugalvoju užduotis, jos man atrodo įdomios, smagios, originalios, pabandau spręsti su vaikais ir nustembu – jų neužkabina. Tokie uždaviniai – atmetami. Kartais iš savo mokinių išgirstu labai įdomių užduočių ir jas įtraukiu į savo užrašus“, – pasakoja I. Kilienė.
Jaunosios leidėjos nesiryžtų kurti matematinės knygos baigiamųjų klasių mokiniams. Mat leidėjai tvirtina, kad tokio amžiaus paaugliai visai neperka knygų, o matematikos – juo labiau.
Vietoje autografo – piršto spaudas
Išleidusios knygą I. Kilienė ir L. Matiukaitė organizuoja susitikimus su vaikais, nuotaikingai, žaismingai skaičiuoja nuo nulio iki devynių. „Klaipėdoje per knygos sutiktuves mūsų knygą pavadino metų atradimu, o bendradarbė sakė, kad jos vaikas ieško kartoninių dėžių, kad pasidarytų tokį namuką, kokį turi herojai – Vienetukas, Penketukas ar Aštuonetukas“, – skaitytojų reakcijas prisiminė L. Matiukaitė ir pridūrė, kad svarbiausia, jog tėveliai šiame užimtame pasaulyje randa laiko pabūti su savo atžalomis, paskaityti joms pasaką.
Leidėjoms smagu susitikti su vaikais, pamatyti jų žibančias akis, pajusti grįžtamąjį ryšį. „Bendravimas su skaitytojais – tai mažytė šventė, skatinanti nesustoti“, – džiaugėsi L. Matiukaitė.
Leidėjos nedalija vaikams autografų, jos pasirinko kitokį bendravimo su skaitytojais būdą – ant puslapio įspaudžia savo piršto spaudą. Rašyti dar nemokantys mažyliai taip pat deda savo pirštuko spaudą.
