Pabaiga. Pradžia 2016 06 04
Parengta remiantis Benjamino Kaluškevičiaus ir Kazio Misiaus sąvadu „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904“.
Caro valdžios represijos prieš lietuvišką žodį ir raštą buvo labai skaudžios. Jos lietė ne tik knygnešius, bet ir lietuviškų knygų skaitytojus. Valdžia tikėjo, kad jaunoji karta, nepažinusi savo kalbos rašto, bus imlesnė ir lojalesnė rusiškajai kultūrai. Ji pasiekė priešingą rezultatą: daugiau nei pusė lietuvių (ir vyrų, ir moterų) buvo raštingi. Pagal šį rodiklį lietuviai buvo trečia tauta visoje imperijoje (mus lenkė tik latviai ir estai, kurių raštija nebuvo uždrausta). Kokia kaina buvo pasiektas toks raštingumas? Tėvų, mokytojų, knygnešių pastangomis, kurių nuo lietuviško žodžio neatbaidė net didžiausios bausmės.
Už lietuvišką žodį – kalėjimai ir tremtys
Beturtė pauparė Petronėlė Kirkšnelytė–Braknienė, kilusi iš Pandėlio, buvo patyrusi spaudos platintoja, knygomis aprūpindavusi nemažai Kupiškio krašto knygnešių. 1888 m. rugsėjo 12-ąją ji įkliuvo pasienio sargybai Radviliškio stotyje su dviem lagaminais, pilnais lietuviškos spaudos – 360 egzempliorių. Sakė įsigijusi ją Vilniuje ir norėjusi platinti. Už tai Vilniaus generalgubernatoriaus nubausta 2 mėn. arešto policijos areštinėje. 1891 m. ji vėl įkliuvo – Subačiaus geležinkelio stotyje sulaikyta 140 knygų siunta, kurią moteris siuntė Juozui Žemeikiui. Manoma, kad ją įskundė geležinkelio telegrafininkas Survila. Nors knygos nebuvo antivalstybinio turinio, P. Kirkšnelytė–Braknienė buvo pripažinta pavojinga caro valdžiai. Ypatingasis pasitarimas, atsižvelgęs į tai, kad moteris jau buvo įkliuvusi už knygų platinimą, paskyrė jai dvejus metus tremties. P. Kirkšnelytė–Braknienė pasislėpė nuo policijos, buvo surasta tik 1892 m. pabaigoje ir etapu išvaryta į Novgorodo guberniją. Grįžusi iš tremties knygnešystės nemetė, tačiau spaudą platino daug atsargiau ir daugiau nebeįkliuvo.
Kulių kaimo (Jūžintų parapija) gyventojas Pranas Kuzma buvo 4 mėn. įkalintas už lietuviškos spaudos platinimą.
Didelės bausmės už šią veiklą sulaukė ir Kazys Latvėnas, kuris knygomis aprūpino ne tik Rokiškio krašto, bet ir Alūkstos bei Aknystos (Latvija) skaitytojus. Šis asmuo vertėsi smulkia išnešiojamąja prekyba atlaiduose ir mugėse. Spaudą jis slėpdavo Velniakalnyje pas Praną Strumskį ir Subačiuje pas Magdaleną Kuodytę. 1899 m. išvyko į Mažąją Lietuvą nusipirkti knygų, tačiau eidamas per valstybinę sieną ruože tarp Gargždų ir Dovilų (Klaipėdos r.) buvo sulaikytas. Bandė bėgti, tačiau pasieniečiai jam peršovė šlaunį. Kulką jam išėmė Plungės ligoninėje. 1900 m. K. Latvėnas buvo nuteistas pusketvirtų metų tremties Drisoje (Vitebsko sritis). Joje išbuvęs vos metus pabėgo į Vokietiją.
1901 m. Radviliškio geležinkelio stotyje su dviem maišais lietuviškų knygų buvo sulaikytas Vyžeičių kaimo gyventojas Juozapas Savickas. Tarp kitų leidinių maišuose buvo ir 1901 m. kalendorius (99 egzemplioriai), kuris buvo pripažintas antivyriausybiniu. Administracine tvarka šis knygnešys nubaustas puse metų kalėjimo. Bausmę atliko Peterburge, vienučių kalėjime. Caro paliepimu 1902 m. bausmė sumažinta perpus, iki 3 mėn.
„Gimtasis…“ jau anksčiau aprašė knygnešio Juozo Otto Širvydo kardomąjį kalinimą ir trejų metų tremtį Subatėje.
Prarado sveikatą
O štai kamajiškiui Konstantinui Narkevičiui lietuviškosios spaudos platinimas kainavo sveikatą. Knygas šis pauparis platino atlaiduose, vaikščiojo su jomis po kaimus. Ne kartą įkliuvo žandarams, tačiau sugebėdavo pabėgti arba papirkti. Kyšio vertė 10–100 rublių. 1890 m. vasarį buvo areštuotas Kamajuose, prarado knygų už 150 rublių. Valdžia jį nubaudė dviem mėnesiais arešto Rokiškio policijos areštinėje. Tačiau pakeliui jį žiauriai sumušė sargybinis, prisigėręs Suvieko karčiamoje. Sargybinis knygnešį ne tik daužė, bet ir keliais išmaigė vidurius, dėl ko šis tapo neįgalus. Tačiau 1898 m. pas K. Narkevičių policija vėl rado du lietuviškus kalendorius. Už tai jis nubaustas dviejų parų areštu.
Knygų laikytojams – belangė
Anupras Bogdanas iš Laukagalių (Kamajų parapija) 1898 m. įkliuvo, nes Dusetų pašte jam skirtame laiške iš JAV buvo lietuviškas laikraštis. Per kratą namuose rasta lietuviška knyga. Vilniaus generalgubernatorius jį nubaudė trijų dienų arešto policijos areštinėje.
Naujasodės (Čedasų parapija) gyventojas Feliksas Adamonis įkliuvo policijai, kai jo namuose buvo rasta lietuviškų atsišaukimų, kuriuos platino Aleksandras ir Ignas Etvanai.
Juozo Aleksiejaus (Aleksiūnas, Aleksiejūnas, Aleksius) iš Sėdžiūnų (Panemunėlio parapija) bute ant stalo 1896 m. birželio 22 d. policija lietuvišką kalendorių. Šis bandė radinio išsiginti: esą kalendorius priklausė jo bernui Motiejui Pranckūnui, ir nuo bausmės bandė atsipirkti kyšiu. 1897 m. caro paliepimu nubaustas 3 mėn. arešto policijos areštinėje ir mėnesiui atiduotas policijos priežiūrai pasirinktoje vietoje. J. Aleksiejus pasirinko Zarasus ir juose atliko areštą. Iki 1903 m. kovo jam buvo paskirta nevieša policijos priežiūra.
Samdinys Martynas Čarkauskas iš Rokiškio 1893 m. liepos 13 d. įkliuvo žandarams su 24 knygomis. Aiškinosi, kad trylika jų gavo iš Rokiškio vargonininko Vinco Rubavičiaus. Už knygų laikymą buvo nubaustas 14 dienų arešto. O V. Rubavičius išsigynė, kad tokio žmogaus kaip M. Čaikauskas išvis nepažįsta ir knygų jam nepardavęs.
Išsisuko nuo nemalonumų ir rokiškėnas Juozas Diržys, kurio namuose per kratą 1903 m. gruodžio 4-ąją policija aptiko devynias lietuviškas knygas, įskaitant keturis skirtingų metų kalendorius (pripažintus antivyriausybiniais). Po to, kai buvo atšauktas spaudos lietuviškais rašmenimis draudimas, jo byla buvo nutraukta.
Už lietuvišką kalendorių didelių nemalonumų sulaukė ir Dūdų šeima iš Pilkiškių kaimo (Pandėlio sen.). 1896 m. spalio 14 d. atsitiktinai jų namuose žandarų puskarininkis rado lietuvišką kalendorių. Petras Dūda su žmona Petronėle norėjo tą kalendorių paslėpti, todėl abu buvo nubausti po 10 dienų arešto Pandėlio daboklėje. Lapkričio 5 d. namuose buvo įvykdyta pakartotinė krata, tačiau jokios lietuviškos literatūros žandarai nerado.
O štai Emilijai Franskūnienei iš Vilių kaimo (Panemunėlio sen.) pavyko išsisukti, nors per kratą 1894 m. pr. jos namuose, skrynelėje, aptiktos 32 lietuviškos knygos. Moteris aiškino, kad jos priklauso Kazimierui Šukiui: esą jis paliko tas knygas kelioms dienoms pasaugoti. K. Šukys prisipažino, kad knygos – jo, jo namuose policija rado dar du spaudinius. E. Franskūnienė nebuvo nubausta. O K. Šukiui skirtas mėnuo arešto.
Butėnų kaimo (netoli Lukštų) gyventojas Juozas Garuolis taip pat sulaukė policijos vizito: jo namuose policija rado aštuonias knygas (iš jų šešis kalendorius). Apie tai, kaip J. Garuolis buvo nubaustas, duomenų neišliko.
Obelietis Martynas Marčiulis nukentėjo1869 m.: policija jo namuose surado vieną lietuvišką ir dvi lenkiškas maldaknyges. Kaip šis žmogus buvo nubaustas, žinių nėra.
Jonas Vaicekauskas su Motiejumi Rageliu įkliuvo policijai 1889 m. gruodžio 21 d. Obeliuose. Iš jų žandarai atėmė 77 knygas, iš jų 13 – lietuviškų. Už tai šis asmuo buvo nubaustas 2 mėn. arešto.
Už vieną knygą trys paros arešto
Pandėliečio Juozo Klėmkos namuose 1896 m. rugpjūčio 2 d. policija rado lietuvišką knygą. Už tai jos savininkas atsėdėjo tris paras arešto. Tiek pat parų arešto gavo ir Naujikų kaimo (Pandėlio parapija) gyventojas Jonas Mironas. Mat policija 1896 m. rugpjūčio 6 d. jo namuose rado lietuvišką kalendorių.
Trys paros arešto 1896 m. buvo skirtos ir įtariamam knygnešiui jūžintiškiui Anuprui Sirvydžiui. Mat policija pas jį aptiko keturias lietuviškas knygas.
Tokią pat bausmę „užsidirbo“ ir Neliūbiškio kaimo (Jūžintų parapija) knygnešys Petras Skeirys, mat policija jo namuose 1896 m. birželio 18 d. kratos metu terado aštuonias knygas.
Paževiškių kaimo (Pandėlio sen.) gyventojas Petras Vaitiekūnas 1898 m. atsėdėjo penkias paras policijos areštinėje už 13 lietuviškų knygų ir vieną rankraštį, laikytą namuose.
Daraktoriams – nemalonumai
1865 m., vos metai po spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo įvedimo, buvo likviduota slapta mokykla Pakriaunių kaime (OBelių parapija). Viktorija Bučiūnienė ten mokė penkis berniukus. Mokymo priemonė – lietuviški elementoriai „Mokslas skajtima raszta lietuviszka diel mažu vayku“. Daraktorė buvo tardoma, jai sudaryta byla.
Panemunėlietis Kastantas Bulavas, kaip teigia istorikai, mokė vaikus kunigo Jono Katelės įsteigtoje slaptojoje mokykloje ir buvo už tai ištremtas į Rusiją. Toks pat likimas ištiko ir Panemunėlio parapijos Žilių kaimo gyventoją Praną Čipą. Ir panemunėliečiai daraktoriai Stanislovas Mažeikis bei Antanas Mikšys už savo veiklą buvo nubausti tremtimi Rusijoje.
Jono Grigėno, kuris buvo Jūžintų krašto knygnešys, namuose policija dukart rado slaptą lietuvišką mokyklą: 1883 ir 1885 m. Pastarąjį kartą jis vaikus mokė su seserimi Rozalija ir Dusetų vikaru Feliksu Sereika. Policininkai J. Grigėno namuose rado keturias mergaites, maldaknygių, klasės lentą, prirašytų sąsiuvinių. Kaip buvo nubaustas, nerašoma. O štai vikaras, kuris ir padėjo įsteigti tą mokyklėlę, buvo iškeltas iš Dusetų į Šiaulius.
Įkliuvo ir Panemunio daraktorė Konstancija Lūžaitė. Jai dvarininkas Krasickis leido įrengti mokyklą sename dvaro bravoro pastate. Tačiau slaptą mokyklą susekė Onuškio policininkas. Jis mokytoją areštavo, tačiau įsikišo dvarininkas, kuris ją užtarė. Ir policininkas turėjo daraktorę paleisti.
Gana lengvai išsisuko ir Ona Miežienė, kuri daraktoriavo Parokiškės kaime. 1895 m. kovo 29 d. ten policija rado slaptą mokyklą, kurioje mokėsi keturios mergaitės ir du berniukai (8–10 m.). Už tai mokytoja nubausta savaite arešto, o vaikų tėvai – po du rublius baudos arba tris dienas arešto.
1894 m. gegužės 14 d. policija apsilankė Agotos ir Uršulės Raugyčių namuose Jūžintuose. Juose aptiko slaptą lietuvišką mokyklą su vienuolika mokinių ir 21 lietuvišką knygą. Vilniaus generalgubernatorius seseris nubaudė po 25 rublių baudos arba dvi savaites arešto, aštuonių vaikų tėvus – po 5 rublius baudos arba tris paras arešto. O mokyklos rėmėjui Jūžintų klebonui J. Dzešulskiui buvo skirta 50 rublių bauda.
1895 m. kovo 22 d. Vyžeičių kaime, Benedikto Savicko namuose, policija aptiko slaptą mokyklą, kuriai vadovavo daraktorė Emilija Šutaitė. Mokykloje tuokart buvo trys berniukai, bet iš viso ją lankė devyni vaikai. Per kratą pas mokinių tėvus buvo rasta 14 lietuviškų knygų. Mokytoja nubausta dviem savaitėm arešto, septynių vaikų tėvai – po 3 rublius baudos arba tris paras arešto.
1896 m. kovo 19 d. policija užsuko ir į Sipelių kaimo gyventojo Silvestro Tauterio namus. Čia rado slaptą mokyklą su devyniais berniukais ir dviem mergaitėmis. Už vaikų mokymą namų šeimininkas nubaustas savaite arešto, o dešimties vaikų tėvai – po rublį baudos arba parą arešto.
Bus daugiau
