30-ojo jubiliejinio Lietuvos profesionalių teatrų festivalio
VAIDINAME ŽEMDIRBIAMS -2014, skirto Teatrų metams,
SPEKTAKLIŲ ANONSAI
Kovo 4 d. 18 val.
LIETUVOS RUSŲ DRAMOS TEATRAS
Jordi Galcerano Ferero
GRONHOLMO METODAS
Darbo pokalbis (su lietuviškais titrais; N-18)
Trukmė – 2 val. (be pertraukos)
Premjera – 2013 m. balandžio 13 d.
Režisierius – Agnius Jankevičius
Dailininkė – Laura Luišaitytė
Video projekcijų kūrėjas – Vaclovas Nevčesauskas
Iš katalonų kalbos į rusų vertė Vladimiras Podguskovas
Vaidina:
Fernando Porta – Vladimir Dorondov
Enrikė Fontas – Valentinas Krulikovskis
Mersedes Degas – Julija Krutko / Jevgenija Gladij
Karlos Bueno – Valentin Novopolskij
Operatoriai: Artūras Aleksejevas, Julija Krutko / Jevgenija Gladij
Darbo pokalbis, kurio nelinkėtumėte net priešui. „Mes neieškome doro žmogaus, apsimetančio šunsnukiu. Mums reikia šunsnukio, kuris dedasi doru žmogumi”- toks reikalavimas nuskamba darbo pokalbyje, kuris primena eksperimentą su žmonėmis. Tokį reginį Lietuvos rusų dramos teatro scenoje sukūrė režisierius Agnius Jankevičius. Spektaklis „Gronholmo metodas” kovo 4 dieną Rokiškyje pradės jubiliejinį – trisdešimtąjį – Lietuvos profesionalių teatrų festivalį „Vaidiname žemdirbiams”.
Scenoje keturi kandidatai į prestižines pareigas susiduria su nuožmiomis provokacijomis, painiais psichologiniais žaidimais, turi iškęsti karčias staigmenas. Čia verda nuožmi konkurencija dėl brangiai mokamų pareigų vienoje prestižinių pasaulinio lygio kompanijų. Ugnį čia stropiai kursto netradicinį metodą pasitelkę personalo atrankos specialistai, kaskart pametėdami gluminančių galvosūkių. Čia puiki dirva manipuliacijoms ir veidmainystėms vešėti.
Spektaklio pagrindas – šiuolaikiniame korporacijų pasaulyje gajus elgesio modelius ironizuojantis ispanų dramaturgo Jordi Galcerano Ferrero kūrinys. Tarptautinį žinomumą autoriui pelniusi pjesė pastatyta daugiau nei dešimtyje įvairių pasaulio teatrų. O prieš keletą metų sukurtas nemažai apdovanojimų susižėręs filmas, kurį didžiuosiuose ekranuose galėjo pamatyti ir Lietuvos žiūrovai.
Šiam spektakliui A.Jankevičius subūrė šešių Lietuvos rusų dramos teatro aktorių komandą, tarp kurių – ir pernai „Auksiniu scenos kryžiumi” apdovanotas Valentinas Novopolskij.
Daugiau informacijos:
http://www.rusudrama.lt/index.php?id=4570
Kovo 5 d. 18 val.
VALSTYBINIS JAUNIMO TEATRAS
Žemaitės
TRYS MYLIMOS
Dviejų dalių komedija
Trukmė – 2 val. 30 min.
Premjera – 2013 m. lapkričio 12 d.
Režisierius – Algirdas Latėnas
Scenografė – Giedrė Brazytė
Kostiumų dailininkė – Sandra Straukaitė
Muzikinės kompozicijos Romualdo Gražinio
Vaidina: Nijolė Narmontaitė, Neringa Varnelytė, Giedrė Giedraitytė, Jonė Dambrauskaitė, Nerijus
Gadliauskas, Gediminas Storpirštis, Romualdas Gražinis
Algirdas Latėnas seniai puoselėjo mintį sukurti Jaunimo teatre spektaklį, kuriame skambėtų unikali įvairių Lietuvos kraštų šnekta. Šiam tikslui jis pasirinko lietuvių literatūros klasikės Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės, geriau žinomos Žemaitės slapyvardžiu komediją „Trys mylimos”. Ne kartą Lietuvos teatruose statyta, vis iš naujo atgimstanti pjesė tapo raktu naujausiam režisieriaus A. Latėno sumanymui. Spektaklyje kiekvienas herojus prabyla vis kita tarme.
„Trijų mylimų” istoriją žino beveik kiekvienas: jaunas kaimo bernas Liudvikas vienu metu vilioja tris moterėles. Vilioja ne šiaip sau, o tam, kad išpeštų pinigų ir pabėgtų su savo mylima Barbele į kitą pasaulio kraštą. Visą padėtį apsunkina tai, kad trys mylimos – vienoje troboje gyvenančios motina ir dvi dukros. Bernui tenka visaip išsisukinėti ir gudrauti, kad neįkliūtų su savo melagystėmis. Kai vyriausioji mylimoji, Motina, nusprendžia, kad užteks našlauti ir pats laikas būtų tekėti dar kartą, jaunikiui pradeda gerokai svilti padai…
Iš Telšių kilusi aktorė Nijolė Narmontaitė ypatingai džiaugiasi, nes spektaklyje jos kuriama Motina smagiai žemaičiuoja. „Manau, tokio autentiškumo prieskonio Lietuvos scenai seniai reikėjo. Kalba yra žmogaus šaknys. Aš visada džiaugiuosi, jeigu galiu bendrauti žemaitiškai, o tai daryti scenoje – svajonės išsipildymas”, – sako žymi aktorė ir priduria, kad spektaklio žanras yra visai ne komedija, o erotinis trileris ir dar su autobiografiniais elementais.
Daugiau informacijos:
http://www.jaunimoteatras.lt/spektakli ai/535/
Kovo 6 d. 18 val.
NACIONALINIS KAUNO DRAMOS TEATRAS
Sofi Oksanon
APSIVALYMAS
Vienos dalies tragedija
Trukmė – 1 val. 45 min.
Premjera – 2011 m. spalio 13 d.
Režisierius – Jonas Jurašas
Scenografė – Julija Skuratova
Kompozitorius – Titas Petrikis
Iš suomių kalbos vertė Aida Krilavičienė
Draminio teksto redaktorė – Aušra Marija Sluckaitė
Vaidina: Gintaras Adomaitis, Dainius Svobonas, Gabrielė Aničaitė, Tomas Erbrėderis, Elzė
Gudavičiūtė, Egidijus Stancikas, Arūnas Stanionis, Sigitas Šidlauskas
Spektaklis pastatytas pagal jaunos suomių rašytojos ir dramaturgės Sofi Oksanen pjesę bei romaną „Valymas”. Dramos centre – pokario realijos, sovietmečio patirtys. Pjesėje ir romane gretinami du Estijos istorijos laikotarpiai (Nepriklausomybės pradžia ir pokaris) ir dviejų skirtingų kartų esčių moterų patirtis. Šalies okupacija metaforiškai perkeliama į moters kūno išprievartavimą. Visos tautos trauminė patirtis čia parodoma per dviejų moterų Alydės Trū (akt. Eglė Mikulionytė) ir jos sesers Ingelės (akt. Gabrielė Aničaitė) asmenines dramas.
„Prievarta, bejėgiškumas, išdavystė, aistringa meilė ir kankinantis pavydas – temos, apie kurias noriu kalbėti šiame spektaklyje. Pamiršti – sąmoningai ar nesąmoningai – slepiami visuomenės skauduliai niekur nedingsta. Jie tik įgauna dar skausmingesnes, traumatines formas ir veikia mūsų dabartį, o dar stipriau – ateitį” (Jonas Jurašas).
2012 m. aktorei Elzei Gudavičiūtei už Zaros vaidmenį įtektas Auksinis scenos kryžius.
Daugiau informacijos:
http://dramosteatras.lt/spektaklis/apsivalymas
Kovo 7 d. 12 val.
PANEVĖŽIO TEATRAS MENAS
Spektaklis vaikams Hanso Kristiano Anderseno pasakų motyvais
KARALAITĖ ANT ŽIRNIO IR KITOS PASAKOS
Vaikams nuo 5 iki 12 m.
Trukmė – 1 val.
Premjera – 2013 m. rugsėjo 30 d.
Inscenizacijos autorius ir režisierius – Vytautas Kaniušonis
Scenografas – Kęstutis Vaičiulis
Kompozitorius – Darius Rangūnas
Vaidina: Saugirdas Stakelė, Martynas Klementjevas, Dovilė Puskepalytė, Justina Žiogaitė,
Arnas Butkus
Pasak, spektaklio režisieriaus Vytauto Kaniušonio, tai tarsi suaugusiojo dialogas su vaiku, nes jo taip trūksta šiuolaikiniame, nuolat skubančiame ir besikeičiančiame pasaulyje… Ne veltui sakoma, kad šį autorių atrandame vaikystėje ir įsimename visam gyvenimui…
Pamatyti, išgirsti ir pajausti rašytojo pasakų dvasią galėsite teatre. Spektaklyje vaikai susitiks su pačiu Andersenu, kuris atskris stebuklinga laiko mašina ir magišką pasakų skrynią atvers… Čia pamatysite tikrą princesę, neužmiegančią ant žirnio, nuogą karalių, nuostabius senukus ir dar daug charakteringų personažų…
Daugiau informacijos:
Kovo 8 d. 18 val.
VALSTYBINIS VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS
Juozo Tumo – Vaižganto
DĖDĖS IR DĖDIENĖS
Dviejų dalių spektaklis
Trukmė – 2 val. 30 min.
Premjera – 2014 m. vasario 7 d.
Režisierė – Gabrielė Tumėnaitė
Kompozitorius – Giedrius Puskunigis
Vaidina:
Mykolas – Regimantas Adomaitis
Severiutė – Agnė Šataitė
Mykoliukas – Vainius Sodeika
Geišė Rapolas – Mindaugas Capas
Dovydienė – Gintarė Latvėnaitė-Glušajeva
Dovydžiukas – Daumantas Ciunis
Prancūzaitė – Agnė Kiškytė
Kiekvienam lietuviui iš privalomos mokyklinės programos lyg ir puikiai pažįstamame Vaižganto kūrinyje vaizduojamas liūdnas bedalių šeimos narių likimas. Dėdės ir dėdienės, pasak Vaižganto, reiškia ne tiek giminystės ryšį, kiek socialinį santykį tarp ūkį paveldėjusių šeimininkų ir čia pasilikusių dirbti ir vargti „dėdžių”, kurių padėtis yra kažkas mišraus tarp tarno, samdinio ir šeimos nario, bet sunkesnė už samdinio, nes dirbama be atlyginimo, dažniausiai tik už pavalgymą ir menką drabužį”.
Meistriška Vaižganto ranka sukurti personažai, nors ir įstatyti į grubias baudžiavinio kaimo aplinkybes, sugeba labai giliai jausti, stebėti ir suvokti save, patirti aukščiausias būties akimirkas. „Vis graudindavomės Mykoliuko istorija, o kai pradėjome dirbti, suskambėjo lyrinė ir pati graudžiausia Severiutės nata. Manau, kad šis kūrinys yra paminklas jai, būtent Severiutė yra jos centras”, – svarsto režisierė.
„Kai aplinkui tiek daug informacijos ir šokiruoti siekiančios naujosios kūrybos, klasikinis Vaižganto kūrinys tampa priebėga nuo triukšmo ir chaoso. Tai lyg prisėsti ir taip iki ryto užsisėdėti ant suolelio prie lietuviškų marių, stebint paprastą, bet gražų vaizdą, giliai kvėpuojant, neskubant – visa tai klasika leidžia. Keldami į sceną „Dėdes ir dėdienes”, mes nesiekiame atstatyti kaimo turizmo sodybos. Aktoriai stengiasi išsaugoti kalbą, ją pateisinti, tačiau tai daro natūraliai”. „Šviesios ironijos kupinoje apysakoje – be galo aistringas siužetas, čia poetinis lyrizmas persipina su seksualumu, grubiu ir įtemptu įvykių montažu. Ir vis dėlto Vaižgantas dabar yra pasmerktas išankstinei nuomonei – sąmonė iškart nurašo šį kūrinį, kaip viską, kas Lietuvoje vyksta, vystosi, auga, – teigė režisierė. – Daugelis rimtai išsigąsta graudenimo klumpakojo fone, sumišę stereotipai apie savo literatūrą trukdo žmonėms patikėti ar įvertinti šią globalią istoriją. Todėl norisi panaikinti žiūrovo apatiją, siekti, kad jis įsijungtų emociškai, sustabdytų laiką, kad gyvenimas nepersiristų per jį neužkliudydamas. Tikslas, kad žiūrovui, grįžusiam po spektaklio, knietėtų tą kūrinį dar kartą perskaityti. Juk apysakoje tiesiog skamba pamatinės – etinės ir net etninės – vertybės. Bet kūriniu nepamokslaujama, tos vertybės ten tiesiog yra. Pasakoti, atrasti šią istoriją šiandien yra iššūkis ir kelias ne iš lengvųjų, bet jį reikia įveikt, norint grįžti namo.
Spektaklio režisierė G.Tuminaitė teatro režisūros studijas baigė LMTA. Menininkė sukūrė ne vieną savitu kūrybiniu braižu ir idėjų brandumu išsiskiriantį teatrinį pastatymą. Režisierė inicijavo ir jau 5 metus sėkmingai įgyvendina tarptautinį teatro debiutų festivalį „Tylos!”, tarp naujausių režisierės pastatymų – T.Kavtaradzės „Namisėda” Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, E.Lesingo „Emilija Galoti” Sovremeniko teatre, Maskvoje, Rusijoje. Šiais metais Druskininkuose vykusiame tarptautiniame teatro festivalyje „Vasara” G. Tuminaitė apdovanota už pastarojo spektaklio režisūrą. Pasak žiuri, prizas skirtas „už nesentimentalią sentimentalios aštuonioliktojo amžiaus pjesės interpretaciją”.
Daugiau informacijos:
http://www.vmt.lt/lt/events/view/?id=256
Kovo 9 d. 18 val.
KLAIPĖDOS JAUNIMO TEATRAS
Mindaugo Nastaravičiaus
KITA MOKYKLA
Vienos dalies spektaklis
Trukmė – 1 val. 50 min.
Premjera – 2013 m. lapkričio 15 d.
Režisierius – Valentinas Masalskis
Scenografė – Renata Valčik ir Lauryna Liepaitė
Kompozitorė – Nijolė Sinkevičiūtė
Vaidina: Valentinas Masalskis, Evelina Lozdovskaja, Vaidotas Bačianskas (Gytis Šimelionis),
Paulius Pinigis, Elena Ozarinskaitė, Neringa Krunglevičiūtė, Asta Zacharovaitė
(Agnė Muralytė), Pranciškus Megelinskas, Ieva Pakštytė (Marija Žemaitytė),
Donatas Želvys, Donatas Stakėnas, Vaiva Kvedaravičiūtė, Karolina Kontenytė,
Justina Burakaitė, Rugilė Latvėnaitė, Simonas Lunevičius, Laimonas Dirškus,
Artūras Lepiochinas
Tai mokykla, kurioje jau ne vieni metai niekas nesikeičia. Išskyrus tai, kad ji tuštėja. Tai mokiniai, pažįstantys vieni kitus nuo pirmos klasės. Bręstantys ir nieko nebijantys. Kartais labai imlūs ir kūrybingi, kartais – labai žiaurūs. Tai skirtingų kartų mokytojai, savais būdais ieškantys bendros kalbos su klase. Ir direktorius, vadovaujantis šiai mokyklai jau tris dešimtmečius.
Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis „Kita mokykla” nagrinėja mokymo ir mokymosi temą, atverdamas duris į mokyklas, nespėjusias ar nesugebėjusias prisitaikyti prie esamojo laiko. Kartu tai akistata su šio laiko tikrove, kurioje tarsi privalai būti pažangus, pastebimas ir sėkmingas. Kurioje dominuoja stipresni ir gudresni. Kurioje vis sunkiau susitarti, kas yra tiesa. Tikrove, kuriai nuolat turi įrodinėti, kad esi reikalingas.
Spektaklio režisierius ir pagrindinio vaidmens atlikėjas Valentinas Masalskis teigia, kad „Kita mokykla” kelia aštrius, skaudžius, tačiau šiandien būtinus klausimus. „Kas atsitiko, kad mokytojai vis sunkiau susikalba su mokiniais? Kodėl jaunas žmogus nebetiki suaugusiuoju? Galbūt jokio tikro ryšio niekada ir nebuvo, nes jis – neįmanomas? Galiausiai, kas vyksta pamokos metu? Kodėl joje mažėja turinio, bet daugėja pastangų suvaldyti, sudominti klasę? Šį spektaklį kūrėme klausydamiesi diskusijų, kad šiandieninė mokykla privalo keistis. Kad ji turi būti kitokia. Jei taip, tuomet kokia? Kas ją turi keisti? Kuris kelias yra teisingas? Nuo ko reikia pradėti? Apie tai ir yra šis mūsų spektaklis”, – sako Valentinas Masalskis.
Daugiau informacijos:
http://www.kjt.lt/lt/repertuaras/kita-mokykla/183
Kovo 10 d. 10 val. ir 12 val.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS
Spektaklis pagal brolių Grimų pasaką
SNIEGUOLĖ IR SEPTYNI NYKŠTUKAI
Vaikams nuo 5 m.
Trukmė – 50 min
Premjera – 2013 m. balandžio 27 d.
Autorius ir režisierius – Olegas Žiugžda
Dailininkė – Aldona Jankauskienė
Kompozitorius – Bogdanas Ščepanskis
Kompiuterinę animaciją kūrė Danielius Žiugžda
Vaidina: Mindaugas Ancevičius, Rasa Bartninkaitė, Remigijus Endriukaitis, Jolita Ross, Laima
Rupšytė, Lucija Zorūbaitė.
„Baltą žiemos dieną, kai snigo didžiuliais kąsniais, prie atviro lango sėdėjo karalienė ir siuvo. O besiūdama ėmė ir įsidūrė į pirštą…”. Turbūt nėra kitos tokios brolių Grimų pasakos, sulaukusios tiek daug pastatymų ir inscenizacijų.
Pavydžioji pamotė Karalienė, negalinti susitaikyti su mintimi, kad princesė Snieguolė yra gražesnė, įsako Medžiokliui nužudyti podukrą ir, kaip įrodymą, atnešti jos širdį. Tačiau geraširdis pavaldinys pasigaili princesės. Ilgai klaidžiojusi po mišką, Snieguolė prieglobstį randa mažoje septynių nykštukų trobelėje.
Apie žiaurią ir klastingą pamotę, gražiąją ir geraširdę princesę, jos ištikimus draugus nykštukus šįkart papasakos patys pasakų kūrėjai – broliai Jakobas ir Vilhelmas Grimai, kurie netrukus nutrūktgalviškai atsiduria viešbutyje. Dar nuo praėjusių jų apsilankymų įpykusiai šeimininkei užmoka nauja pasaka, o kartu pakviečia prisidėti ir mus. Toks šį sykį buvo spektaklio režisieriaus O. Žiugždos sumanymas. Ir labai sėkmingas, nes išdykaujantys broliai yra lyriško ir kiek graudaus pasakos siužeto atsvara. Jis išliko lygiai toks, kokį skaitome pasakoje, bet kartu ir šiek tiek kitoks, nes personažų niekas nemato vienodų.
Visa spektaklio atmosfera – tarsi vidurdienio saulės kokiame žaliuojančiame parke nušviesta vos su keliais plaukiojančiais liūdesio debesėliais. Tai tam tikra kūrinio programa, kuri aiškiai ir iš anksto vaikams praneša, kad blogis bus nugalėtas, jog svarbūs ir vertingi gyvenime yra tik geri ir amžini dalykai, kad iš kiekvienos situacijos yra išvedantis kelias ir visos blogybės – tik laikini nesklandumai. Žodžiu, tai, kas svarbiausia, išsakoma tarsi be žodžių, nemoralizuojant ir nebaksnojant pirštu į blogąsias ir gerąsias veikėjų savybes – lyg žaidžiant.
O. Žiugžda scenoje sugeba meistriškai derinti pačius skirtingiausius veikėjus ir jų pavidalus, kurie dažnai yra pagrindinis jų charakterio įminimo raktas. Čia susimaišo viskas: dramos teatras, lėlės už širmos, manekenai ir kaukės, šešėlių teatras, „šėpos” lėlių teatras ir vaizdo projekcijos.
Geras maistas turi būti kartus, saldus, rūgštus ir sūrus, o geras vaikų spektaklis – linksmas, liūdnas, greitas ir lėtas tuo pat metu. Receptas paprastas, bet sunkiai įgyvendinamas. „Snieguolė ir septyni nykštukai” turi visų skonių ir poskonių. Aktoriai gaudo publikos nuotaikas ir juokauja kartu, o vėliau vedasi vaikus ten, kur turi ką nors svarbaus parodyti.
Daugiau informacijos:
http://www.kaunoleles.lt/index,lt,24098.html
Kovo 13 d. 18 val.
KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS
Peterio Markso, Valterio Markso
VISKUO KALTAS TEATRAS
Dviejų dalių spektaklis
Trukmė – 2 val.
Premjera – 2013 m. kovo 27 d.
Režisierius – Povilas Gaidys
Dailininkas – Artūras Šimonis
Kompozitorius – Jonas Jurkūnas
Vertėjas – Marius Burokas
Vaidina: Povilas Gaidys, Eglė Jackaitė, Simona Šakinytė, Vidas Jakimauskas, Donatas Švirėnas,
Kazimieras Žvinklys.
Spektaklis “Viskuo kaltas teatras” – unikalus dėl mažiausiai keleto priežasčių. Pasaulyje vargu ar rastume dar bent vieną režisierių, kuris pusšimtį metų būtų kūręs tame pačiame teatre. Klaipėdos dramos teatro meno vadovas, režisierius, kino ir teatro aktorius Povilas Gaidys savo gyvenimą su Klaipėdos dramos teatru susiejo prieš penkiasdešimt metų ir liko ištikimas jam iki mūsų dienų. Teatro žiūrovų bei kritikų lūpose iki šiol Klaipėdos dramos teatras ir Povilas Gaidys – sinonimai.
Naująjį spektaklį Maestro Povilas Gaidys ne tik režisavo – jis jame vaidina pagrindinį režisieriaus Entonio Dž. Lefkuro vaidmenį. Režisierius teatro scenoje, vaidinantis režisierių – sutikite, tokį retą fenomeną pamatysite tikrai ne kasdien! Simboliška, kad spektaklyje vaidina ir buvę P. Gaidžio studentai iš jo paruoštų trijų aktorių laidų.
Autoriai broliai Marksai pjesėje pateikia mums mažiausiai dvi paslaptis už vienos kainą. Spektaklis spektaklyje yra ir detektyvo parodija, ir komiškas saloninis trileris, kuris verčia rimtai susimąstyti apie teatrą ir mūsų pačių gyvenimą. O kadangi čia – teatras, galima tikėtis visko: ne tik komiškų situacijų, profesinių paslapčių atvėrimo, bet ir netikėtai ironiškos pabaigos – o gal ir kitokių siurprizų…
4-ajame D.Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Geriausiu festivalio režisieriumi tapo spektaklio „Viskuo kaltas teatras” režisierius Povilas Gaidys, o Geriausiu spektaklio scenografu – dailininkas Artūras Šimonis. Režisierius P. Gaidys Klaipėdos dramos teatro vardu atsiėmė ir D.Tamulevičiūtės giminių prizą, įsteigtą teatrui, labiausiai atitikusiam režisierės D. Tamulevičiūtės kūrybos dvasią.
Daugiau informacijos:
http://www.kldteatras.lt/Spektakliai/Viskuo-kaltas-teatras-P38.html
Kovo 15 d. 18 val.
TEATRAS MENO FORTAS
Spektaklis pagal Senąjį Testamentą
JOBO KNYGA
Vienos dalies spektaklis
Trukmė: 1 val. 40 min.
Premjera – 2014 m. sausio 24 d.
Režisierius – Eimuntas Nekrošius
Iš hebrajų kalbos vertė Antanas Rubšys
Vaidina: Remigijus Vilkaitis, Salvijus Trepulis, Vaidas Vilius, Vygandas Vadeiva, Darius
Petrovskis, Beata Tiškevič, Marija Petravičiūtė
Savo naują spektaklį „Jobo knyga” pristatantis režisierius Eimuntas Nekrošius teigia, kad ši knyga neduoda atsakymų, vien kelia didelius klausimus. „Gal [į juos] kada nors kažkas atsakys. Gal ne mums, gal kitiems, gal mūsų palikuonims. Bet klausti reikia”, – įsitikinęs režisierius. Jis svarsto – galbūt tikėjimo esmė yra laukti.
E. Nekrošius teatrinėje erdvėje jau antrą kartą siekia įprasminti Biblijos tekstą. 2004 m. išvydome odę meilei, spektaklį pagal „Giesmių Giesmę”. Praėjus beveik dešimtmečiui, maestro vėl verčia Šventojo Rašto puslapius ir į sceną perkelia vieną iš Išminties knygų – Jobo knygą. Joje rašoma apie tai, kaip iš dievobaimingo Uco šalies gyventojo Jobo Šėtonas Dievo leidimu atima turtą, šeimą, sveikatą. Tuo buvo siekiama išmėginti Jobo tikėjimo galią.
Spektaklio „Jobo knyga” eskizas rugsėjį buvo parodytas Italijoje, Vičencos miesto „Olimpico” teatre, kuriame režisierius E. Nekrošius dvejus metus vadovavo klasikinių spektaklių ciklui. Lapkritį teatrinė Rusijos publika, pakviesta į netoli Maskvos esančią garsaus aktoriaus pedagogo Konstantino Stanislavskio sodybos Nadieždos Liubimovos vasaros teatro paviljoną, taip pat pamatė atviras „Jobo knygos” repeticijas, sulaukusias didžiulio teatro kritikų dėmesio. Jų nuomone, Biblijos tekstą režisierius perskaito absoliučiai moderniai.
– Jūs paminėjote – dažnai klausti. Šioje knygoje Jobas taip pat dažnai klausia ir net išsako nuoskaudas, kodėl Dievas jam neatsako, kodėl Dievas neleidžia jam spręsti jo bylos. Kai po ilgų kančių Jobui apsireiškia Viešpats, jis vis tiek nepateikia atsakymo…
– Yra tokia labai graži legenda. Stovėjo minia žmonių ir laukė ateinant Dievo. Keletą žmonių Dievas apdalino iš karto: suteikė ir džiaugsmo, ir laimės, ir talento. Ir dalija toliau. O tie žmonės, kurie nieko negavo, taip ir liko stovėti. Dievas atsigręžė ir sako – palaukit, galbūt grįždamas ir jus aš apdalinsiu. Tai tie žmonės, kurie sugebėjo jo laukti, yra vertingesni negu tie, kurie gavo iš anksto. Galbūt čia ir yra tikėjimo [esmė] – laukti, laukti, laukti, neprarandant paties tikėjimo. (Iš Karinos Merikytės interviu su Eimuntu Nekrošiumi)
Daugiau informacijos:
http://www.menofortas.lt/index.php?id=4
Kovo 17 d. 12 val.
KEISTUOLIŲ TEATRAS
VIŠTYTĖ IR GAIDELIS
Spektaklis vaikams nuo 4 metų
Trukmė – 50 min.
Premjera – 2013 rugsėjo 28 d.
Režisierė, scenografė ir kostiumų dailininkė – Ramunė Skrebūnaitė
Kompozitorius – Andrius Kulikauskas
Vaidina: Viola Klimčiauskaitė ir Dalius Skamarakas
Spektaklis visai šeimai „Vištytė ir gaidelis” – šiuolaikinė visiems gerai žinomos istorijos interpretacija, paversta žaidimu.
Kaip sekti pasaką? Ar ją galima keisti? Ar tradiciniams pasakų herojams gali talkinti šiuolaikiniai daiktai? Ar senas kaip pasaulis klausimas gali turėti naują atsakymą? Ar gaidelis galėjo išskristi į kosmosą su samurajaus kardu, o vištytės akelę – apsaugoti akiniai nuo saulės?
Scenografė ir kostiumų dailininkė Ramunė Skrebūnaitė įgyvendino studijų metų svajonę – sukurti spektaklį, kuriame atgiję daiktai išplėstų nuotykių erdvę ir taptų svarbiais įvykių dalyviais. Čia mergaitė ir berniukas kovoja už savo teisę tikėti tokia pasaka, kokią prisimena. Tačiau žaisti po vieną- neįdomu. Tad bendro žaidimo vardan vaikai pradeda ieškoti kompromiso. Šiame kelyje į draugystę kūrybiškai mokomasi ir atlaidumo, ir nesavanaudiškumo, ir kitų ne tik vaikams svarbių dalykų.
„Spektaklyje du suaugę žmonės išdykauja ir kvailioja taip pat laisvai, kaip vaikai,” – tvirtinaaktorė Viola Klimčiauskaitė, o jos kolega Dalius Skamarakas prideda: „Žaidimo forma perteikiamos gyvenimiškos tiesos vaikams priimtinesnės, taip jos greičiau randa kelią į jų širdis.”
Nuotaikinga A.Kulikausko muzika, paprasti ir nuoširdūs dainelių tekstai įtrauks net mažiausius žiūrovus, o didesni vaikai noriai dalyvaus patardami herojams iššūkių akivaizdoje. „Keistuolių” teatro spektakliai vaikams visad išsiskiria tuo, kad neturi „ketvirtos sienos” – aktorių ir juos stebinčio vaiko neskiria nematoma užtvara, o kiekvienas mažojo žiūrovo ištartas žodis kuria tolesnę spektaklio nuotaiką.
Vaikus į spektaklį atlydėję tėvai šio dinamiško, linksmo ir jaukaus spektaklio metu galės dar sykį prisiminti, koks magiškas, didžiulis ir margaspalvis yra kiekvieno – net mumyse tebegyvenančio – vaiko pasaulis.
Daugiau informacijos:
Kovo 17 d. 18 val.
KEISTUOLIŲ TEATRAS
Andriaus Kaniavos spektaklis balsui ir pianinui pagal Jurgio Kunčino kūrybą
TŪLA IR KITI
Vienos dalies spektaklis
Trukmė – 1 val. 30 min.
Premjera – 2013 m. rugsėjo 26 d.
Režisierius, aktorius, muzikos autorius – Andrius Kaniava
-O apie ką gi rašoma visais laikais? – pasmalsavau.
-Apie meilę, mirtį ir vyną – oriai atsiliepė senutis.
(Jurgis Kunčinas)
Pjesė balsui ir pianinui. Jurgio Kunčino romano „Tūla” ir apsakymų motyvais. Tai tiesiog pasakojimas apie meilę. Meilę Vilniui ir moteriai. Apie meilę, kuri lyg gelbėjimo ratas padeda gyvenimo dugną pasiekusiam herojui bent laikinai iškilti į paviršių ir įkvėpti gryno oro. Čia meilė – valkatiška ir dieviška, purvina ir tyra, girta ir sąmoninga, nuščiuvusi ir klykianti, bet tai vienintelė galimybė susirasti „kampelį dangaus, kuriame nereikėtų daryti žygdarbių”.
Nesibaigiančių klajonių po aptriušusias Vilniaus senamiesčio gatveles, Kalnų parko krūmynus, apleistus Užupio namus, metu herojus, kurio mes net vardo nežinome, sutinka merginą, vardu Tūla. Trumpas ir tragiškas jų ryšys trunka tik savaitę, bet išlikę prisiminimai padeda herojui jaustis gyvam net tada, kai per greitai prabėgęs gyvenimas negailestingai žvelgia į akis, leisdamas suprasti, kad ateinanti diena jau neatneš nieko naujo. Iš beprotnamių palatų, kalėjimo kamerų, jis naktimis ištrūksta, pasivertęs šikšnosparniu, jis vis grįžta į apleistus Tūlos namus – tą vienintelę vietą, kurioje jautėsi laimingas.
Šią neįmanomos meilės istoriją savo kūrybos vakaro metu pasakoja Rašytojas. Pasakojimas nevaldomai blaškosi tarp laikmečio, vietovių ir metų laikų, įtraukdamas vis naujus ir naujus margo „tautų katilo” – Vilniaus ir jo apylinkių gyventojus, persipina su jo savaip interpretuojamomis Hamleto, Otelo, Romeo ir Džiuljetos tragedijomis, kurios, anot Rašytojo, tėra vaikų žaidimas, palyginus su fantastiška žmogaus – šikšnosparnio ir Tūlos meile. Panašumas tik tas, kad visos jos tragiškos. „- Meilė tik tada pasiekia savo tikslą, kai baigiasi mirtimi. – pasakė budelis ir nukirto jiems galvas.” Gyvename ne romantikos laikais. Bet sakoma, kad kiekviename mūsų yra išlikę dalelė beviltiško romantiko. „Tūla ir kiti” – galimybė išsiaiškinti ar tai tiesa?
Daugiau informacijos:
Kovo 18 d. 12 val.
KEISTUOLIŲ TEATRAS
Spektaklis apie vaikystės pasaulį mažiems ir dideliems
KAI AŠ MAŽAS BUVAU
Spektaklis žmonėms nuo 6 metų
Trukmė – 50 min.
Premjera – 2013 m. spalio 26 d.
Prisiminimus dėliojo – Vaidotas Žitkus
Prisiminimus gražino – Ramunė Skrebūnaitė
Muziką prisiminimams rinko Sigitas Mickis
Prisiminimais dalinasi: Eimantas Bareikis, Martyna Gedvilaitė / Vesta Šumilovaitė, Vaidotas Žitkus
„Suaugęs yra žmogus tas, kuris viską žino, kuris viską yra išmokęs iš savo mamos” (Augustė 6 m.)
„Mokykla man yra pastatas į kurį aš einu kiekvieną darbo dieną mokytis, kad vėliau netektų šluoti gatvių” (Laura 10 m.)
„Meilė yra jausmas, pvz. Šilta prie kito žmogaus” (Justina 11 m.)
„Teatras man yra linksma ir įdomi pasaka, kurios nereikia pačiai skaityti” (Kamilė 13 m.)
„Kai mes buvom maži, mus supo labai keistas pasaulis. Aplinkui visi buvo tokie dideli ir kažko iš mūsų norėjo.
Kai truputėlį paaugom, pradėjom lankyti mokyklą. Ten patyrėm pačių įvairiausių dalykų: draugystę, meilę, išdavystę, džiaugsmą ir pavydą.
Paskui svajojom kuo tapsim užaugę.
Kai užaugom, prisiminėm vaikystės išdaigas, nuotykius ir istorijas, pagal kurias galima būtų parašyti linksmą ir įdomią knygą.
Bet mes ne rašytojai, tad nusprendėm geriau visa tai suvaidinti.
Taip gimė spektaklis „Kai aš mažas buvau”.
(Martyna 27 m., Eimantas 29 m., Vesta 30 m., Vaidotas 38 m. – „Keistuolių teatro” aktoriai)
Daugiau informacijos:
Kovo 18 d. 18 val.
LIETUVOS NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS
Janio Balodžio, Godos Dapšytės
BARIKADOS
Vienos dalies spektaklis
Trukmė – 1 val. 30 min.
Premjera – 2014 m. vasario 21 d.
Režisierius – Valteris Silis
Dailininkė – Ieva Kaulina
Vaidina: Tadas Gryn, Elzė Gudavičiūtė, Martynas Nedzinskas, Marius Repšys, Ainis Storpirštis,
Monika Vaičiulytė, Toma Vaškevičiūtė, Vainius Sodeika.
Spektaklį apie 1991 m. Sausio įvykius kuria jaunų latvių ir lietuvių teatro menininkų komanda – režisierius Valteris Silis, dramaturgas Janis Balodis ir jo kolegė iš Lietuvos Goda Dapšytė.
Visi spektaklio kūrėjai atstovauja trisdešimtmečių kartą. Kovų už Nepriklausomybę metu jie buvo pradinių klasių moksleiviai, o kai kurie dar net nelankė mokyklos. „Barikadose” jie siekia perteikti savo požiūrį į praėjusį laiką, analizuodami žiniasklaidoje ir oficialiuose dokumentuose užfiksuotus faktus. Kūrėjai ieško atsakymų apie bendrą Baltijos šalių kovos už Nepriklausomybę praeitį, o daugiausiai dėmesio skiria Sausio 13-osios įvykiams Lietuvoje.
„Barikados” kuriamos remiantis dokumentinio kino kūrybos principais. Kūrėjų komanda sistemina istorinę medžiagą, dirba archyvuose, atrenka retesnes ir gerai žinomas tų įvykių detales. Pasak Godos Dapšytės, jie kuria tam tikrą faktų biblioteką, per repeticijas iš jos renkasi atskirus įvykius ir stengiasi suteikti jiems ne dokumentinio, o emocinio tikslumo. Dramaturgė tikina, kad nagrinėdami Sausio įvykius, spektaklio kūrėjai siekia suvokti, kokį vaidmenį jie vaidina šiandieniniame gyvenime.
Daugiau informacijos:
http://www.teatras.lt/lt/spektakliai/janis_balodis_goda_dapsyte_barikados
Kovo 19 d. 12 val.
ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS
Sergejaus Kozlovo
EŽIUKAS RŪKE
2 dalių spektaklis vaikams
Trukmė – 2 val.
Premjera – 2013 m. birželio 1 d.
Inscenizacijos autorius ir režisierius – Paulius Ignatavičius
Dailininkė – Neli Ivančik
Animacijos autorius – Ignas Meilūnas
Spektaklio muzika – Paulius Ignatavičius
Iš rusų kalbos vertė Dalia Saukaitytė
Vaidina:
Ežiukas – Dalius Jančiauskas
Meškiukas – Rolandas Dovydaitis
Kiškis – Monika Šaltytė
Gaidys – Sigitas Jakubauskas
Ramunėlė – Agnė Kiškytė
Varnas – Juozas Bindokas
Režisierius Paulius Ignatavičius paruošė sceninę interpretaciją pagal S. Kozlovo knygos „Ežiukas rūke” pasakas. Tai trumpos, keistos ir neretai komiškos istorijos savo paprastumu ir literatūrine verte prilygstančios A. A. Milno „Mikei Pūkuotukui”, A. de Sent-Egziuperi „Mažajam princui”. Daugelis mūsų su malonumu prisimena Jurijaus Noršteino sukurtą animacinį filmuką „Ežiukas rūke”, kuris 2003 m. buvo išrinktas geriausiu visų laikų ir tautų animaciniu filmu.
S. Kozlovo pasakos yra kitokios: jose nėra didaktikos, tiesmukų pamokymų ar naivaus infantilumo. Spektaklio režisierius, kaip ir knygos autorius, pasitiki vaikų intelektu ir nuovoka suprasti net keisčiausius dalykus.
Pagrindiniai veikėjai (Ežiukas, Meškiukas, Kiškis) keliauja iš vienos pasakos į kitą ir nuolat patenka į keistas situacijas, kurios išprovokuoja ir tokius pat keistus veikėjų apmąstymus įvairiausiomis temomis. Ežiukas, Meškiukas ir jų draugai didžiąją savo laiko dalį tiesiog mėgaujasi paprastais gyvenimo malonumais: žaidžia miške, bendrauja, džiaugiasi vienas kito draugija, geria arbatą, stebi saulėlydžius… Neretai veiksmas gimsta apmąstymo metu: įlipus į vamzdį, galima nukakti į mėnulį; liūdesį nubaidytų jūra namuose…
„Stebuklas šiose pasakose neatrodo stebuklingas – jis toks paprastas, lyg tas kasdienis arbatos puodelis. Veikėjų nevaržo jokie moksliniai realybės dėsniai. Imdamiesi kokios nors, iš pažiūros absurdiškos veiklos – kad ir jūros kūrimo namuose – veikėjai nenustemba, kai ji iš tiesų atsiranda. Čia viskas yra įmanoma ir tam nereikia magiškų pagalbininkų ar priemonių”.
Daugiau informacijos:
Kovo 19 d. 18 val.
ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS
Marselio Panjolio
DUONKEPIO ŽMONA
2 dalių romantinė istorija
Trukmė – 2 val. 30 min.
Premjera – 2013 m. rugsėjo 22 d.
Režisierius – Arvydas Lebeliūnas
Dailininkas-scenografas – Sergejus Bocullo
Kompozitorius – Jonas Sakalauskas
Iš prancūzų kalbos vertė – Inga Zelenekaitė-Litvinavičienė
Vaidina:
Duonkepys – Sigitas Jakubauskas
Duonkepio žmona – Monika Šaltytė
Mokytojas – Aidas Matutis
Antonenas – Rolandas Dovydaitis
Finė – Agnė Kiškytė, Eglė Stanišauskaitė
Papė – Juozas Bindokas
Piemuo – Anicetas Gendvilas
Kazimiras – Saulius Eduardas Pauliukonis
Markizas – Juozas Žibūda
Klebonas – Aurimas Žvinys
Majfė – Aurimas Pintulis
Barnabė – Romanas Dudnikas
Dvasia – Mindaugas Jurevičius
Selestė – Lina Bocytė
Mjetė – Danguolė Petraitytė
Anželė – Nomeda Bėčiūtė
„Duonkepio žmona” – žinomiausias prancūzų rašytojo, dramaturgo ir filmų kūrėjo Marselio Panjolio (Marcel Pagnol) kūrinys. 1938 m. pasirodžiusi drama netrukus buvo adaptuota kino ekranui ir jos autoriui pelnė ne vieną garbingą kino kritikos apdovanojimą.
„Duonkepio žmona” yra parašyta pagal prancūzų autoriaus Žano Gioto (Jean Giotto) apysaką, tačiau Marselis Panjolis savaip interpretavo duonkepio ir jo žmonos taurios meilės istoriją.
Nedidelio miestelio ramybę sudrumsčia netikėtas įvykis – iš duonkepio namų su jaunu piemeniu pabėga gražuolė žmona. Nusiminęs duonkepis pasineria į melancholiją ir nustoja kepti miestelio žmonėms duoną. Kurį laiką negavę kasdieninės duonos, žmonės nusprendžia žūtbūt duonkepiui grąžinti jo žmoną. Tai gražus ir kiek romantiškas pasakojimas apie atlaidumą ir meilę, stipresnę už pyktį ir nusivylimo kerštą.
Spektaklio „Duonkepio žmona” apdovanojimai:
2013 m. 2-ojo teatrų festivalio „Tegyvuoja komedija!” (Alytus) geriausias spektaklis ir 4-ojo
D. Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio (Varėna) žiūrovų simpatijų prizas.
2013 m. 2-ojo teatrų festivalio „Tegyvuoja komedija!” (Alytus) ir 4-ojo D. Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio (Varėna) geriausias aktorius Sigitas Jakubauskas už Duonkepio vaidmenį.
Daugiau informacijos:
Kovo 20 d. 18 val.
VILNIAUS TEATRAS LĖLĖ
Fantazija apie Kristijoną Donelaitį
Ne pagal šio pasaulio madą
Vienos dalies spektaklis suaugusiems
Trukmė – 1 val. 50 min.
Premjera – 2013 m. lapkričio 15 d.
Inscenizacijos autorius ir režisierius – Rolandas Kazlas
Dailininkė – Neringa Keršulytė
Kostiumų modeliuotoja – Virginija Pajarskienė
Muziką parinko Rolandas Kazlas
Vaidina: Rolandas Kazlas, Sigita Mikalauskaitė, Deivis Sarapinas.
„Ne pagal šio pasaulio madą” – tai ne tik spektaklio pavadinimas, bet ir Precentoriaus K. V. Šulco mirusiųjų metrikų knygose padarytas įrašas: „Jis buvo […] sąžiningas žmogus. Ne pagal šio pasaulio madą…” (1977, p. 573).
Aktorius ir spektaklio režisierius R.Kazlas, kuriam ir pačiam tinkama šio pasaulio mados nesivaikančio etiketė, apie būsimą spektaklį sako: „Šiuo darbu noriu pažvelgti į Kristijoną Donelaitį ne į kaip mums visiems jau žinomą istorinę asmenybę, ne kaip į klasiką, seniai gyvenantį tik vadovėliuose ar chrestomatijose, o kaip į visada gyvą poetą, gyvenantį savo amžinus metus ir nuolat kuriantį juos, tarsi poemą. Jis ir jo kūryba, tai tarsi kažkoks sveikas pamatas mums, vis dar kalbantiems lietuviškai. Šiame spektaklyje man labiau būtų įdomus tylintis poetas, o ne rėžiantis pamokslus; labiau triūsiantis, krutantis ir šokantis, o ne stovintis sakykloje; labiau savam kieme kartu su žmona, o ne laukuose su būrais; brandinantis žodį, o ne jį užrašantis. Mano manymu, K.Donelaitis, tai – kūnas, tapęs žodžiu. Teatleidžia man tie, kurie taip nemano. Tai žmogus, paisęs žemės, dangaus ir laiko dėsnių, o ne vaikęsis trumpalaikių žmogiškų madų, kaip pavasaris ar ruduo – kiekvieną kartą lyg tas pats, tačiau visada kitoks”.
Daugiau informacijos:
http://www.teatraslele.lt/lt/spektakliai/suaugusiems/ne_pagal_sio_pasaulio_mada
Kovo 21 d. 10 val.
TEATRAS ATVIRAS RATAS
Spektaklis pagal Anos Saksės pasakas
Apie meilę, karą ir kiškio kopūstus
Vaikams nuo 4 iki 12 m.
Trukmė – 1 val.
Premjera – 2013 m. kovo 2 d.
Režisierius – Aidas Giniotis
Muzikos autorius – Vytautas Leistrumas.
Scenografė ir kostiumų dailininkė – Laura Luišaitytė
Vaidina: Benita Vasauskaitė, Viola Klimčiauskaitė, Jonas Šarkus
Gėlės kaip žmonės, žmonės kaip gėlės…
Šie žodžiai tarsi įrėmina spektaklį iš dviejų pusių – pradžios ir pabaigos. Spektaklyje ši daina pražysta įvairiausiomis spalvomis. Veikėjai parodo kaip atsirado gėlės ir šiose pasakose skamba švelnūs, išmintingi žodžiai apie prisirišimą, meilę, kantrybę, pasiaukojimą, godulį, džiaugsmą, gėrį ir blogį.
Jaunuolis iš Persijos, kareivis Prancūzijoje, paprasta japonė mergaitė, žavingas lietuviškas kiškis – veikėjai, kurie spektaklyje yra gėlių atsiradimo priežastys, skatina vaikus jautriai ir atidžiai žvelgti į pasaulį, džiaugtis ir stebėtis jame esančiais reiškiniais.
Spektaklio metu kuriamas ir puoselėjamas sodas. Žiūrovai jaučiasi it sodininkai, gėlės, derlinga žemė, lietus ir saulė – visa išsyk. Dalyvaujantys spektaklyje ir slėpiniuose, kuriuos jis vaizduoja, kuriantys ir patys kuriami. Amžius visai nesvarbus – vaikai ir suaugusieji gali tapačiai stebėtis ir gėrėtis Anos Saksės pasakomis, virtusiomis spektakliu.
Aktoriai prabyla ir žiūrovas regi, kad jo patiriama meilė, liūdesys, gėris ir blogis yra tokie patys visame pasaulyje, kad ir kokioje skirtingoje kultūroje išsipildytų. Spektaklio metu atveriami langeliai ir durelės į įvairiausias vietas, buveines bei erdves, ir pamažu žiūrovas suvokia už kiekvienų durelių ar langelio matantis savo paties sielos dalelę. Taip pasaulis sutalpinamas į mus, o mes – į visą pasaulį.
Išėję iš salės po spektaklio įsiklausykite – daugelis vaikų dainuoja spektaklio pradžioje ir pabaigoje girdėtą dainą. Įsižiūrėkite, jei pamatysite vaiką, žvelgiantį į gėlę (jeigu jų dar bus aplink). Atrodytų, kad taip pirmasis žmogus žvelgė į savo pirmąją dieną.
Spektaklis sukurtas pagal latvių rašytojos Anos Saksės knygą „Pasakos apie gėles”.
Aktoriai pasakoja istorijas, žaidžia ir rimtomis temomis apie meilę, nesantaiką ir net priklausomybę nuo maisto su vaikais kalbasi, o dailininkės Lauros Luišaitytės iniciatyva prisimintas šešėlių teatras.
Daugiau informacijos:
http://atvirasratas.lt/spektakliai/apie-meile-kara-ir-kiskio-kopustus
Kovo 21 d. 18 val.
TEATRAS ATVIRAS RATAS
Spektaklis pagal Carlo Gozzi
Meilė trims apelsinams
Dviejų dalių spektaklis
Trukmė – 2 val. 30 min.
Premjera – 2013 m. lapkričio 9 d.
Režisierius – Aidas Giniotis
Scenografė ir kostiumų dailininkė – Julija Skuratova
Muzikinės idėjos – Aidas Giniotis, Sigitas Mickis
Vaidina: Marija Korenkaitė, Aldona Vilutytė, Judita Urnikytė, Andrius Kaniava, Dalius
Skamarakas, Ainis Storpirštis, Justas Tertelis, Vaidotas Žitkus
Italų genialaus dramaturgo Carlo Gozzi pjesė „Meilė trims apelsinams”, patekusi į vienintelio Lietuvoje commedia dell‘arte specialisto ir Gozzi kūrybos adepto mūsų šalyje – režisieriaus Aido Giniočio rankas, 2013 metų pabaigoje įgavo teatro magija bei jos burtais alsuojančio spektaklio turinį ir formą. Pasakiškoje Kryžių karalystėje vykstantis veiksmas gali vykti visur ir kiekviename Pasaulio teatre, todėl šiame spektaklyje – visi Lietuvos teatrai ir garsiausi vardai, metaforos, simboliai ir kiti užburiantys veikėjai, ir, be abejo, nepakartojama ir išties originali kūrybinė spektaklio grupė – asmenybių ratelis.
Spektaklyje „Meilė trims apelsinams” vaidina ryškiausios Lietuvos bei užsienio teatro ir kino žvaigždės – kryžiai. Auksinio scenos Kryžiaus nominantė, viena populiariausių ir ryškiausių Lietuvos menininkių, aktorė Aldona Vilutytė,
visų teatro metų atradimas, aktorė ir dramaturgė Marija Korenkaitė (Auksinio scenos Kryžiaus nominantė bei Sidabrinių gervių nominantė ir ne laureatė),
netelpanti į jokius meninius standartus aktorė – viena geriausių pasaulyje moterų būgnininkių – Judita Urnikytė (daugelio kūrybinių grupių Kryžiaus nominantė),
charizmatiškasis aktorius, jaunasis dramaturgas Justas Tertelis (Kryžių laureatas bei daugkartinis nominantas),
Keistuolių teatro patriotas, Auksinio scenos Kryžiaus laureatas, aktorius ir režisierius Vaidotas Žitkus (dar žinomas kaip Vaidotas Žukas arba Žičkus),
režisieriaus atradimas, jaunasis menininkas, bardo atžala, Ne teatro Ne aktorius Ainis Storpirštis (perspektyvusis Kryžių laureatas),
teatro ir kino aktorius, Nacionalinis mūsų šalies turtas ir asmenybių ratelio simbolis Dalius Skamarakas (be abejo, Kryžiaus nominantas, būsimasis laureatas) bei,
remiantis neoficialiais šaltiniais, be ilgų svarstymų bei prasmingų pauzių į įvairiapusiškai kūrybingų asmenybių ratelį sutikęs įsilieti idėjinis teatro lyderis (nė vieno Kryžiaus laureatas) Andrius Kaniava – aktorius, režisierius, kompozitorius, bardas, savo išskirtiniu talentu ir neeiliniu meniniu gyvenimu įkvėpęs ne vieną jaunąją kartą patikėti „neprotinga svaja”…
Be jokios abejonės ir su dideliu džiaugsmu vertėtų išskirti būsimo spektaklio vizualizacijos meistrę, pirmąkart „debiutuosiančią” teatre Atviras ratas – Auksinio scenos kryžiaus nominantę ir laureatę scenografijos autorę bei kostiumų dailininkę Juliją Skuratovą.
Pasak Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vaidybos ir režisūros katedros vedėjo, docento, Auksinio scenos Kryžiaus daugkartinio laureato, Vyriausybinės kultūros ir meno premijos laureato, penkiasdešimtmečio krizę išgyvenančio spektaklio režisieriaus Aido Giniočio (dar negavusio Nacionalinės kultūros ir meno premijos): „Carlo Gozzi „Meilė trims apelsinams” kūrybinės grupės akivaizdūs ir neginčijami meniniai nuopelnai, apdovanoti arba ne, lai nesuformuoja išankstinės nuomonės ir nesudaro pernelyg gilaus įspūdžio, nors tenka pripažinti – tam, kad būtų atskleista visa pasakiškos Kryžių karalystės didybės bei išbandymų istorija, būtinas asmenybių ratelio ir Kryžių kalnelio tapatybių sugretinimas.”
Kas, kaip, kur, su kuo ir kodėl – lai sprendžia kiekvienas pagal savo tobulumo laipsnį, o mes ir Jūs leiskime sau nerti į paslaptingąsias teatro meno gelmes…
Daugiau informacijos:
http://atvirasratas.lt/spektakliai/meile-trims-apelsinams
Kovo 22 d. 18 val.
JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS
Leonardo Geršo
LAISVI DRUGELIAI
Dviejų dalių spektaklis
Trukmė – 2 val. 40 min.
Premjera – 2012 m. balandžio 14 d.
Režisierius – Dainius Kazlauskas
Iš anglų kalbos vertė – Vilija Grigaitytė
Scenografė, kostiumų dailininkė – Indrė Pačėsaitė
Muziką sukūrė Mantas Jankavičius, Ignas Juzokas, Romanas Klimčiauskas
Vaidina: Mantas Jankavičius, Inga Jarkova, Eglė Špokaitė, Asta Preidytė, Laimutis Sėdžius,
Vidmantas Fijalkauskas
L.Gershe rašydamas pjesę rėmėsi teisininko Haroldo Krentso gyvenimu. Aklas vyras Manhetene, jo draugystei su laisvų pažiūrų hipe nepritarianti motina – reali gyvenimo „komedija”. Kūrinio pavadinimą įkvėpė Charleso Dickenso knygos „Šalti namai” eilutės: „Prašau tik būti laisvu. Drugeliai yra laisvi. Žmonija neatims iš Haroldo to, ką gamta suteikė drugeliams”.
Pjesės veiksmas vyksta jauno dainininko ir gitaristo Donaldo Beikerio (22 m.) (aktoriai Mantas Jankavičius ir Deividas Rajunčius) ką tik išsinuomotame bute, „kažkur Manhetene”. Jo tikslas – palikus tėvų namus pradėti savarankišką gyvenimą.
Kuris jaunas žmogus iš mažo miestelio, ypač grojantis gitara ir kuriantis dainas, nenorėtų išsiveržti iš tėvų globos ir persikelti į didmiestį? Apie tai pasvajoja daugelis. Bet ne kiekvienas ryžtasi. Mūsų herojus tai pamėgino padaryti ir atsidūrė Niujorke…
Vaikino motina – keletą knygelių parašiusi Florans Beiker (aktorė Asta Preidytė) įsitikinusi, ir tam turi pagrindą, kad sūnus negali gyventi be jos globos. Todėl, kaip sako pats Donas, motinai „iš anksto nepatinka” jo išsinuomotas butas, jo gyvenimo būdas, o ypač devyniolikmetė, bet jau spėjusi išsiskirti sūnaus kaimynė Džilė Terner (aktorės Inga Jarkova ir Eglė Špokaitė).
Anot Donaldo, jo gyvenimą kontroliuojanti mama „įsikalusi į galvą, kad ji – ir motina, ir tėvas, sesuo ir brolis, tetulė, gydytoja, advokatė, prezidentė, FTB, CŽV ir Aukščiausiasis Teismas…”
Mamos nuomonę mėgina keisti Džilė, sakanti, jog „akliausias tas, kuris nenori matyti”, tačiau mergina, kuri nesusitvarko su savo gyvenimu ir kuriai rūpi „tik vienintelis dalykas – tai maistas”, brandžiai moteriai ne autoritetas.
Pjesėje daug smagių dialogų, skamba Donaldo (atlikėjas Mantas Jankavičius) kūrybos dainos, žiūrovus nustebins netikėti siužeto posūkiai.
Juozo Miltinio dramos teatro scenoje debiutuoja populiarusis atlikėjas Mantas Jankavičius – dainininkas, profesionalus muzikantas, mūsų šalyje išgarsėjęs ir kaip talentingas šokėjas, o už valstybės ribų jau žinomas kaip Tadas Blinda to paties pavadinimo naujame filme. Režisieriaus ir aktoriaus Dainiaus Kazlausko kvietimą vaidinti Donaldą dainininkas t
GR inform.
