Štai ir pavasaris įpusėjo. Reikia pagalvoti apie tikėjimą…
Kuo žmogus gyvas? Tikėjimu jis gyvas, nes visa kita – dalykai nepatikimi ir praeinantys. Netikite?
Na, štai: kas jums gyvenime atrodo svarbiausia ir patikimiausia? Apsižvalgykite. Štai ten, kampe, – televizorius už pusantro tūkstančio. Ar jis jums gyvenime svarbiausias? Ne, todėl, kad jūs jo nematote. Jūs matote tai, ką jis rodo, – tikėjimo pilną pasaulį. Tarkime, šypsosi jums iš ekrano loterijos vedėjas ir šaukia: “Šeši mersedesai!”, ar dar ką nors. Ir jūs tikite. O paties televizoriaus, jo ekrano faktūros, mygtukų juk nematote, tiesa? Jūs žiūrite ne į ekrano paviršių, o į loteriją, nes tikite, kad galima išlošti! Jūs į tikėjimą žiūrite, o ne į plastikinę televizoriaus dėžę…
Po to jums rodo filmą. Jei iki vidurnakčio, jame rodo meilę. Jei po vidurnakčio – mylėjimąsi. Bet juk tai ne tikra meilė ir ne tikras mylėjimasis. Tai tik imitacija, kurią aktoriai suvaidina. Ir visas fokusas, kad jūs kuriam laikui patikite, kad tai tikra meilė ir tikras mylėjimasis, suprantate? Patikit. Ir viskas.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Olegas Lapinas, psichologas
