Parduotuvių lentynos lūžta blizgučiais… Jau pats laikas planuoti dovanas ir, deja, skaičiuoti būsimas išlaidas. Mūsų senoliai tik nusijuoktų iš tokių mūsų rūpesčių. „Duoti visada buvo lengva, tik imti sunku“, – pasakytų jie. Šventinio Kalėdų stebuklo laukia globos namuose augantys vaikai, vos galą su galu suduriantys pensininkai, neįgalieji, daugiavaikės šeimos, bedarbiai… Ar sugebėsime įveikti savo dvasinę krizę ir parodyti dėmesį labiausia jo stokojantiems? Ar įstengsime užmiršti menkas savo bėdas ir ištiesime pagalbos ranką nuskriaustajam? “Gimtojo…“ kalbinti pašnekovai teigė, jog sukurti šventinį stebuklą reikia nedaug: jautrumo, nors kruopelytės supratimo ir noro užjausti kitą. Artėja Kalėdos… Labiau nei kitos šventės jos žadina žmonėse gerumą.
Linkiu nesušalti dėl nejautrumo…
Arvydas BAGDONAS
Lietuvos Kalėdų Senelis, rokiškėnas:
“Mums, Kalėdų Seneliams, žodis „sunkmetis“ priimtinesnis nei žodis „krizė“. Šiemet visi vaikučiai buvo tokie geri, kad nuo sunkaus dovanų maišo, kurį jiems tempiu, net kaulai braška. Taip ir gimė žodis “sunkmetis“. Krizė – tik sieloje… Dar galima kalbėti ir apie amžiaus krizę. O jeigu rimtai, tai dabar – pats geriausias laikas rodyti meilę, šilumą ir supratimą . Ilgą laiką kaupus materialines vertybes, įvairius dvasiškai menkaverčius daiktus dabar pasitaikė puiki proga jais atsikratyti – dovanokim juos kitiems, mažiau turintiems. Dovanos, kurias galime įvertinti pinigais, tampa visiškai nebereikšmingos. Susiklosčius sunkiai šalies finansinei situacijai ir vis daugiau žmonių grimztant į depresiją pamažėle ima atgimti tikrosios vertybės: išmokstame įvertinti šalia esančio artimo žmogaus būvimą, atjautą, džiaugsmą, nė cento nekainuojančią šypseną, gerą žodį… Kitas sakys: “Anokia čia dovana – šypsena…“ O mano manymu, būtent ji šiuo metu yra svarbiausia: ir vitamino C dozę gauni, ir įvairiausių “bacilų“ juokdamasis atsikratai…”
Visas straipsnis šeštadienio “Gimtajame…”
Agnė Puteikytė
