Artimiausiu metu laukiama šalies prezidentės verdikto, kuris užgesins nerimstančias visuomenės aistras dėl Seimo priimto Miškų įstatymo. Jeigu šalies vadovė šiam įstatymui pritars, privačių miškų savininkams atsivers galimybės miškuose kurti sodybas.
Dvi stovyklos
Šiuo metu galiojantis Miškų įstatymas gyventojus padalino į dvi stovyklas. Privačių miškų savininkai jaučiasi diskriminuojami, nes jiems neleidžiama keisti miško žemės paskirties ir ant išlikusių pamatų statyti sodybas ar kitus statinius. Jų oponentai teigia, kad, atrišus rankas tokioms statyboms, miškai, ypač gražesnėse vietovėse, pavirs ištisais mikrorajonais.
Seimas pritarė bene daugiausia visuomenės diskusijų keliančiai įstatymo nuostatai, kuri leis privačiuose miškuose keisti žemės paskirtį kitomis naudmenomis ir dalinti ją į sklypus.
Dalins į sklypelius
Jeigu prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašys Seimo priimtą įstatymą, atkurti sodybas galės bet kurie miško žemės savininkai. Tautos išrinktieji atmetė siūlomą išimtį tokius sklypus leisti formuoti tik tiems žemės savininkams, kurie yra tiesioginiai palikuonys, atkūrę turėtą nuosavybę.
Sodybas miško žemėje bus galima atstatyti tuomet, kai šių sodybų buvimo juridinis faktas bus įrodytas remiantis archyvų duomenimis. Taip tikimasi užkirsti kelią klastotėms, kai į teritoriją atvežami akmenys ir bandoma imituoti sodybos pamatus. Norintieji miško žemę paversti kitomis naudmenomis privalės įveisti mišką ne mažesniame plote arba sumokėti į valstybės biudžetą piniginę kompensaciją.
Seimas, priėmęs miškų savininkams palankų įstatymą, nenurodė, kokio dydžio galės būti atstatoma sodyba.
Paversti miško žemę kitomis naudmenomis bus draudžiama I grupės, ekosistemų apsaugos, draustinių miškuose, taip pat esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių. Tokiuose miškuose bei valstybiniuose parkuose miško žemės paskirtį būtų leidžiama pakeisti tik valstybinės svarbos objektams įrengti. Seimas atmetė siūlymą išimtiniais atvejais miškuose leisti statyti rekreacinės paskirties pastatus, taip užkirsdamas kelią galimoms apartamentų ar viešbučių statyboms ežerų ir upių pakrantėse.
Lietuvos žaliųjų organizacijų atstovai Miškų įstatymą pavadino “miškų genocidu” ir “žulikų įstatymu”.
Reikia laikytis
Mūsų rajono verslininkas Jonas Smalinskas, turintis daug miško, sakė, jog seniai reikėjo tokio įstatymo. “Nematau nieko blogo, jeigu gražioje vietovėje bus atstatyta graži sodyba. Pavyzdžiui, Obelių, Aleksandravėlės apylinkių miškuose yra daug miško žemių su jose išlikusiais sodybviečių pamatais, ant kurių būtų galima atkurti statinius. Svarbiausia, kad savininkai nepažeistų tvarkos, leisiančios pastatus atkurti tik ant išlikusių pamatų. Taip pat nereikėtų perlenkti lazdos ir tveriant sodybas tvoromis bei draudžiant žmonėms lankytis miškuose. Kadangi iki šiol įstatymas draudė keisti miško žemės paskirtį, miškų savininkai ieškojo įvairių galimybių pasistatyti pirtį ar kitą statinį savo žemėje. Todėl daugybė paežerių virto mikrorajonais. Jei miškų savininkai laikysis įstatymų, nebus problemų nei grybautojams, nei poilsiautojams”, – savo nuomonę dėstė p. Smalinskas.
Teigiamas žingsnis
Buvęs aktyvus žaliųjų judėjimo atstovas rokiškėnas Paulius Gaigalas sakė, jog leidimas miško sklypuose atkurti buvusias sodybas ar kitus pastatus – teigiamas žingsnis. Tačiau, pašnekovo nuomone, Lietuvos žaliųjų organizacijų atstovų nerimas dėl galimo miškų užstatymo namais pagrįstas, nes šis įstatymas atveria landas nesąžiningiems miškų savininkams. “Tikiu, jog įstatymai kuriami žmogaus gerovei. Tačiau jeigu miškų savininkai, pasinaudoję nauja tvarka, sklypus nuo visuomenės saugos tvoromis, šunimis ar samdomais sargais, bus didžiausias absurdas”, – sakė p. Gaigalas. Anot jo, gyvenimas keičiasi, ir įstatymai turi tenkinti ne tik išrinktųjų, bet ir eilinių žmonių poreikius. Jis prisiminė, kaip prieš daug metų kartu su bendraminčiais kovojo už gamtą. Gyva žmonių grandine jie planavo atkreipti dėmesį, kad nebūtų statomos Ignalinos atominė bei Kruonio elektrinės. Tačiau, anot pašnekovo, toks žingsnis būtų buvęs neteisingas: valstybės vystymasis reikalauja naujų žmogaus veiklos ir poreikių tenkinimo sprendimų. Todėl p. Gaigalas pozityviai vertina miškų savininkams palankų Seimo sprendimą. “Žmonės, turintys miško žemę su joje esančiais pastatų pamatais, gali čia statyti namą arba šį sklypą brangiai parduoti. Tai kodėl neleisti turto šeimininkui pasinaudoti tokia galimybe?” – klausė pašnekovas. Iki šiol miškuose tokios statybos buvo draudžiamos, tačiau, anot p. Gaigalo, pinigingi ar įtakingi asmenys juose prisistatė ne tik pirčių, bet ir poilsiaviečių kompleksų. “Yra tarnybos, kurios privalo kontroliuoti ir drausti neteisėtas statybas”, – sakė pašnekovas.
Abejoja
Patyręs Rokiškio miškų urėdijos miškų urėdas Rimantas Kapušinskas teigė nesąs kategoriškai nusistatęs prieš statybas privačiuose miškuose. Nors, anot jo, ir šiuo metu galiojanti tvarka yra pakankamai racionali. Jo manymu, mūsų rajone masinių miškų užstatymo sodybomis greičiausia nebus, nes masyvuose nėra daug išlikusių senųjų statinių pamatų. Be to, nėra tiek daug patrauklių vietų kaip, pavyzdžiui, Molėtų, Zarasų, Ignalinos ar kituose ežeringuose rajonuose, į kurias savininkai norėtų investuoti didelius pinigus.
Vis dėlto, jeigu naujasis įstatymas įsigalios, ateityje problemų gali kilti, mat nemažai rajono privačių miškų įsiterpę ar net apjuosti valstybinių miškų masyvų. “Vien Plunksnočių miške nemažai sklypų priklauso privatiems asmenims, o pasiekti juos galima tik per valstybinį mišką. Kol kas neįsivaizduoju, kaip būtų, jei tokiame sklype savininkas pageidautų įsirengti gyvenamąjį būstą? Juk reikėtų nutiesti kelius, elektros linijas, kitas komunikacijas”, – svarstė urėdas. Apie tai kol kas nediskutuojama.
Valdos – smulkios
Šalies mastu Rokiškio miškai ypač svarbūs saugoti vertingas ekosistemas ir biotopus. Šioms teritorijoms priskirta 6,1 proc. miškų. Tai – Sartų regioninis parkas, Suvainiškio, Notigalės, Petriošiškio telmologiniai draustiniai, Junkūnų geomorfologinis ir Kumpuolio hidrografinis draustiniai.
Privatūs rajono miškai užima 21, 4 tūkst. hektarų, arba 46 proc. visų rajono miškų. Jie suskirstyti į 7,8 tūkst. privačias valdas, kurių vidutinis plotas – 3,1 ha. Nemažai miško sklypų valdomi bendrosios dalinės nuosavybės teise arba vienas savininkas valdo kelias miško valdas. Beje, dauguma savininkų gyvena toli nuo savo miško valdų.
Rajono miškai gaisrų išvengė
Šį pavasarį miškų urėdijų priešgaisrinės komandos į gaisravietes buvo išvykusios daugiau nei 254 kartus. Mūsų rajonas didelių nelaimių išvengė – išdegė tik maži plotai miško paklotės.
Generalinės miškų urėdijos duomenimis, šiais metais iki gegužės 26 d. šalyje registruoti 78 miško gaisrai, nuniokoję 12,77 ha.
Iš jų – 34 miško gaisrai kilo privačiuose miškuose (išdegė 5,3 ha). 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu šalyje registruota 64 miško gaisrai (išdegė 14,18 ha). Didžiausi gaisrai, nuniokoję po hektarą miško, balandžio mėn. kilo Kauno, Ignalinos ir Vilniaus rajonuose.
Europos parkų diena
Gegužės 24 d. dvyliktą kartą paminėta Europos parkų diena. Ji pradėta minėti 1999 m. Europos parkų federacijos, vienijančios daugiau nei 300 saugomų teritorijų, iniciatyva.
Mūsų šalyje yra penki nacionaliniai parkai: Aukštaitijos, Dzūkijos, Kuršių Nerijos, Žemaitijos nacionaliniai ir Trakų istorinis. Šios saugomos teritorijos užima daugiau nei 2 proc. šalies ploto. Neseniai visi šalies nacionaliniai parkai pažymėjo savo veiklos 20-metį.
Skaičiavo vilkus ir lūšis
Gegužę mokslininkai apibendrino miškininkų pateiktą vilkų ir lūšių apskaitą valstybiniuose miškuose bei rezervatuose, nustatė šių žvėrių gausą juose. Kiek šių plėšrūnų gyvena mūsų rajone, nežinoma, nes Rokiškis nebuvo įtrauktas į mokslininkų apskaitą.
Vilkų ir lūšių gausa vertinta 348 šalies girininkijų miškuose, juose priskaičiuota 300 vilkų ir 50 lūšių. Daugiausia vilkų (29) gyvena Jurbarko, Švenčionėlių (24), Šilutės (23), Vilniaus (15) girininkijų miškuose. Vilkų neaptikta Kauno, Kėdainių, Utenos ir Zarasų urėdijų valstybiniuose miškuose. Daugiausia lūšių suskaičiuota Biržų, Mažeikių, Anykščių miškuose ir Viešvilės valstybiniame rezervate.
Kadangi tokia apskaita vykdyta tik dalyje valstybinių miškų, o privačiuose miškuose gyvenantys vilkai ir lūšys nebuvo skaičiuojami, mokslininkai negali pasakyti, kiek šių plėšrūnų galėtų būti mūsų šalyje. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius sakė, kad vilkų ir lūšių yra pusantro karto daugiau, nei jų priskaičiuota tikrintuose valstybiniuose miškuose.
Druskininkuose –
rokiškėnų miškininkų fotografijos
Vakar Druskininkų miškų urėdijos Miško muziejuje-mokymo ir informacijos centre “Girios aidas” vyko miškininkų kūrybos diena “Paslaptingas miško grožis”. Parodoje, skirtoje Tarptautiniams miškų metams paminėti, eksponuota beveik 200 fotografijos, medžio drožybos, tapybos ir poezijos darbų. Jų autoriai – valstybinių miškų darbuotojai.
Darbus gamtos tema pateikė ir keli mūsų rajono miškininkai. “Parodoje eksponuotos Obelių girininko pavaduotojo Redo Leono, urėdijos inžinierių Kastyčio Kuodžio, Juliaus Adamonio fotografijos”, – sakė Rokiškio miškų urėdijos miškų urėdo pavaduotojas Gintautas Baronas. Šventėje urėdijos delegacija nedalyvavo.
Miškininkų kūrybos dieną organizavo Generalinė miškų urėdija kartu su Druskininkų miškų urėdija. Ji sutapo su Druskininkų kurorto švente bei visos Lietuvos miškininkų orientacinio sporto varžybomis.
GR ir Eltos inform.
Aldona MINKEVIČIENĖ
