Švietimas ir jo reformos – ta sritis, kuri reikalauja ne tik didžiausių biudžeto investicijų, bet ir visuomenėje sukelia daugiausia diskusijų bei audrų.
Jau kokį 10-metį pedagogai, moksleiviai bei jų tėvai gyvena nežinioje, kurią sukėlė nesibaigianti švietimo reforma: kas gi pasikeis mokyklose, kur bus galima įgyti pagrindinį, o kur – vidurinį išsilavinimą, kaip pasiskirstys darželinukų ir mokinių srautai, ar pasibaigus mokyklų tinklo reorganizavimui auklėtojai ir pedagogai tebeturės darbą, o gal pusei rajono mokytojų teks rikiuotis į Darbo biržos eilę?
Po kiekvieno rašinio apie švietimo įstaigų reorganizacijas “Gimtojo…“ svetainės www.grokiskis.lt komentatoriai rėžia tiesiai: „Švietime jau dabar viskas taip supinta, kad nei KGB, nei CŽV nesusigaudys.“
Reforma būtina
Augutis TYMUKAS
Kamajų Antano Strazdo gimnazijos direktorius, Mokyklų direktorių asociacijos vadovas
Didžiausia problema – ne švietimo reforma, o bendra valstybės politika ir jau dešimtmetį prastėjanti šalies demografinė padėtis.
Šiemet mūsų mokykla prarado 7 vaikus vien dėl to, kad jų tėvai išvyko į užsienį ir išsivežė savo atžalas.
Mokinių mažėjimas, be abejo, turi įtakos klasių komplektavimui bei mokytojų darbo krūviui. Žinau, jog pastaraisiais metais rajone kasmet sumažėjo po 200 mokinių. Dėl šios priežasties vadovai priversti pertvarkyti švietimo įstaigų tinklą.
Negalėčiau teigti, jog tai, kas daroma, neteisinga: kai tuštėja klasės, reforma būtina.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Reda MILAKNIENĖ
