Sunkiai įsivaizduojama, kaip šeimos atžala gali nelankyti meno, šokių, sporto ar dailės mokyklos. Net ir verkdami dėl pinigų, tėvai krapšto paskutinius centus korepetitoriams, ir jau nuo mažumės taupo vaikų studijoms – juk neaišku, kokį dar eksperimentą sugalvos Švietimo ir mokslo ministerija. Gal nemokamų studijų apskritai nebebus? Tiesa, Rokiškyje meno mokyklos kainuoja gerokai pigiau nei didmiesčiuose, ne už visus būrelius reikia mokėti, prailgintos grupės – nemokamos… „Mūsų socialinis kontekstas – kitoks“, – sako specialistai, turintys galių apmokestinti ir grupes, ir visus būrelius. Tačiau baigę dvylika klasių visi, siekiantys mokslų, pradeda nuo nulio – tuomet būna svarbūs tik surinkti šimtukai arba pinigai, o „socialinis kontekstas“ nebetenka prasmės…
Dar nekels, pasispaus
Rokiškio choreografijos mokyklos direktorius Arūnas Skardžius praėjusių mokslo metų pabaigoje žadėjo kelti mokestį už mokslą šioje įstaigoje. Tačiau ir nuo šio rugsėjo vaikų lavinimas čia tebekainuoja 25 Lt per mėnesį. „Metų viduryje mokesčio nekelsime, pasispausime“, – sakė pašnekovas.
Jo nuomone, tėvus apie tokį sprendimą derėtų įspėti iš anksto, nes jie ir taip sunkiai sumoka tuos mokesčius – ir paskambinti, ir priminti reikia. Tačiau norinčiųjų mokytis Choreografijos mokykloje nemažėja – skaičius išlieka stabilus. Socialiai remiamieji atleidžiami nuo pusės mokesčio. Yra ir daugiau lengvatų – jei mokyklą lanko dvi šeimos atžalos, mokama tik už vieną.
A. Skardžius paskaičiavo: jei vaiką tėvai leidžia mokytis ir šokių, ir muzikos, susidaro nemaža suma.
Vis dėlto mokestis už mokslą Choreografijos mokykloje kils.
Laimė pinigais neskaičiuojama…
Trys klausimai būsimai žurnalistei Vilniaus universiteto ketvirto kurso studentei Agnei Raščiūtei
– Kokios buvo pirmosios rimtesnės tėvų investicijos į tave: papildomos pamokos, meno mokyklos, kursai, korepetitoriai ir pan.?
– Muzikos mokyklos pamokų ar Kūno kultūros ir sporto centro treniruočių nelaikyčiau tėvų investicija. Nors, galbūt. Šiose įstaigose aš išmokau ne tik groti akordeonu ar sportuoti, bet ir kitų ateityje pravertusių dalykų. Manau, mokiniams būtina kokia nors užklasinė veikla. Bet už ją mokėti ne visada reikia: yra daug įvairių nemokamų būrelių mokykloje. Žinoma, jei norite, kad vaikas pakeistų aplinką, galėtų dalyvauti įvairiuose konkursuose, tuomet reikės šiek tiek investuoti. Jei šeimos biudžetas neleidžia, galima kreiptis socialinės paramos, mokėti ne visą kainą.
Rengdamasi egzaminams aš lankiau keletą papildomų pamokų, o joms išleistus pinigus gal jau galėčiau pavadinti tėvų investicija į mano ateitį, tačiau vėlgi – ne visiems tai būtina. Turiu daug draugų, kurie įstojo į norimas specialybes ruošęsi savarankiškai.
Turiu porą draugų, kurie svajojo studijuoti užsienyje, tačiau bijojo imti paskolas, o šeimos finansai to neleido. Jie studijuoja Lietuvoje, bet nepametė savo svajonių. Tarp mano draugų nėra tokių, kurie studijuotų bet kur, kad tik nemokamai. Jie ima paskolas, susiranda darbą.
Daugiau antradienio GR
Reda MILAKNIENĖ
