Vasario 14–oji, 16–oji, kovo 8-oji, 11–oji… Tai tik pastarojo meto šventinės datos. Šį sąrašą būtų galima tęsti.
Vienos šventės svarbios jauniems, kitos – vyresniems. Kažkurios ypatingos vyrams, kitų labai laukia moterys… Kai kurias šventes minime kasmet ir griausmingai, o kai kurias – atsižvelgiant į nuotaiką ar pinigų kiekį.
Vieniems svarbios Petrinės, kitiems – Joninės, tretiems – Tarptautinė moters diena. Tačiau Motinos bei Tėvo dienos, Kalėdos bei Velykos svarbios visiems.
Tradicijos toli gražu neapsiriboja šiomis kalendoriuje pažymėtomis ir laisva diena įteisintomis datomis, švenčiamomis kas kaip nori. Tradicijos – plati sąvoka. Į ją telpa ir metų metus puoselėjami renginiai, dainų ir šokių šventės, muzikos ir teatrų festivaliai, įvairios parodos.
Rokiškyje organizuojami vargonų, klasikinės muzikos festivaliai, prakartėlių parodos, Liongino Šeptos drožėjų, šokių konkursai, tarptautinis mėgėjų teatrų festivalis „Interrampa“, folkloro šventės.
Beveik visi šie renginiai kasmet daugiau ar mažiau finansuojami.
O kur dar įvairių chorų susibūrimai, literatūrinės popietės, gimnazijų puoselėjamos tradicijos, įspūdingos „Kuc, Kuc Kamajuos“ ar „Obelinės“…
Susipainiotum mėgindamas atskleisti, kokiomis lėšomis puoselėjami šie rokiškėnų pamėgti renginiai.
Išskirtinis, žinoma, – profesionaliųjų teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“. Po geros savaitės jis prasidės jau 28–ąjį kartą.
„Kaip radome, taip ir tebūna“
Nida Lungienė
Kultūros centro vadovė
Jau 28 metus Rokiškio profesionaliųjų teatrų festivalis vadinasi taip pat – „Vaidiname žemdirbiams“. Kaip radome, taip ir tebūna. Pavadinimo nežadame keisti, nes žemę dirbantys žmonės niekur nedingo, o daugumos miestiečių šaknys siekia kaimą. Manau, ir teatrai ne kam kitam, o žmonėms, esantiems arti žemės, vaidina.
Man šis pavadinimas gražus. Jis lyg etiketė. Pakeisim ją – pasikeis ir renginio įvaizdis.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Reda Milaknienė
