„Būsiu dar geresnis bosas ir algos darbuotojams kils neišvengiamai“, – šypsosi picerijos „Pipirini pizza“ ir restorano „Pipirini pizza tratorija“ savininkas Audrius Dagys. Jis laimėjo „Gimtojo Rokiškio“ skelbtą tradicinį Bosų boso konkursą. Ketvirtadienį „Gimtojo Rokiškio“ redaktorė Sveta Vitkienė pasveikino nugalėtoją ir įteikė jam fotografijų albumą „Rokiškis iš paukščio skrydžio“. Pakviestas į redakciją kavos, verslininkas jau žinojo naujieną – iš pat ryto, apie laimėjimą perskaitę laikraštyje, savo bosu garsiai džiaugėsi jo kolektyvo žmonės.
Vadovas 27-iems
Už A. Dagį atiduota 317 balsų, antroje vietoje – Rokiškio socialinės paramos centro vadovė Audronė Kaupienė, trečioje – AB DNB banko Rokiškio skyriaus vadovė Giedrė Kuriakinienė.
A. Dagys vadovauja 27-ių žmonių kolektyvui. Klausiamas, kas gi už jį balsavo, sakė daugmaž numanantis, kas jam galėjo skirti 200 balsų, o apie likusius – nė neįtariantis. „Gal partijos bičiuliai konservatoriai?“ – svarstė pašnekovas, pastaraisiais metais vis labiau sukantis politikon.
Svarbu mylėti
Ką reikia daryti, kad pavaldiniai mylėtų ar net balsuotų už savo bosą? Anot verslininko, žmones reikia mylėti. „Aš esu teisingai griežtas, nebaru už nieką“, – kalbėjo picerijų savininkas. Jis pastebėjęs, kad yra tokių direktorių, kurie vadovauja net nesuprasdami konkretaus darbo specifikos. „Jeigu aš baru picų kepėją, turiu išmanyti jo darbą“, – šypsosi pašnekovas. Pats jis stažavosi Italijoje – ne tik puikiai žino, kaip kepamos picos, bet ir nesididžiuoja pasisukioti virtuvėje, jei kažkas iš darbuotojų suserga ar klientas paprašo. Kalbėdamas apie maistą, apie itališką virtuvę Audrius gali valandų valandas vardyti gurmaniškus receptus, įmantriausias jų sudedamąsias dalis, aiškinti, kas yra sveikas ar nesveikas maistas. Seilės pradeda tįsti klausantis, kaip atsiranda rankų darbo tešla, kuo skiriasi sveikas sumuštinis nuo nesveiko, kaip pagaminami „patys skaniausi pasaulyje šašlykai“.
Oficialumai sau, o darbai nelaukia
Nors „pagal popierius“ jis verslininkas, įmonės savininkas, restorano vadovas, tačiau oficialumai, anot pašnekovo, visai nereiškia, kad atėjęs į piceriją ryte taip ima ir rėkauja, dalija nurodymus, žodžiu, vadovauja.
„Jeigu reikia, aš ir ūkvedys, ir tiekėjas, ir marketingo vadovas, ir auditorius“, – šypsosi Audrius ir neslepia – jam malonu, kad ir buvę darbuotojai jį prisimena ir vertina gerai. „Yra, kurie per „feisbuką“ pasveikina, kiti skambina iš užsienio. Jei būčiai koks apkiautėlis, kažin ar vežtų dovanų kad ir iš Airijos“, – svarsto bosų bosas.
Ar tikėjosi, kad už jį balsuos? Pašnekovas nekoketuoja: „Tikėjausi, žinojau, kad aš būsiu bosas.“
Jokio išskaičiavimo nėra
Prieš savaitę Audrius su bendrapartiečiais varžėsi, kas iš Rokiškio konservatorių bus pasiūlytas pretendentu į Seimą. Liko trečias, vos balso persvara lėmė, kad nepateko į antrąjį turą. „Tuo kartu buvau nuliūdęs. Jei eini, turi laimėti. Čia kaip ir versle“, – sako pašnekovas.
Kodėl pasuko politikon? „Kai sueina 40 metų (A. Dagiui – 46-eri – aut. past.), pradedi kitaip mąstyti, norisi padaryti kažką gera. Jei kas galvoja, kad yra kažkoks išskaičiavimas, tikrai – ne“, – užtikrintai sako bosų bosas Audrius Dagys.
Reda Milaknienė
