Rokiškio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Algirda Žemaitienė seminare rajono verslininkams pristatė šios įstaigos paslaugas darbdaviams. Ji supažindino su galimybėmis steigti biržos remiamas darbo vietas, įdarbinti jaunuosius specialistus ar kelti darbuotojų kvalifikaciją.
Tiksliniai mokymai
Bene aktualiausia pastarųjų metų problema – bedarbių mokymas. Ir ji bus vis opesnė, nes, pasak A.Žemaitienės, pastebima itin nemaloni tendencija: vis daugiau abiturientų, užuot rinkęsi profesiją, išvyksta į užsienį dirbti juodadarbiais. Kita grėsmė – socialinių mokslų specialistų perteklius. Ir Lietuvoje, ir rajone jau pastebima ir struktūrinio nedarbo ženklų: nors bedarbių yra apie 3 tūkst., tačiau daugelio jų kvalifikacija ir išsilavinimas neatitinka darbo rinkos poreikių, o darbdaviams trūksta specialistų.
Prieš kelerius metus darbo netekę žmonės, norintys persikvalifikuoti ar įgyti norimą profesiją, galėjo patys rinktis specialybę ir jos mokytis. Tačiau nemažai jų po mokslų darbo nerasdavo, o neretai jo nė neieškojo. Mat persikvalifikuoti jiems rūpėjo dėl mokamų stipendijų bei suteikiamos gyvenamosios vietos didmiesčiuose.
Beje, Valstybės kontrolė kritikavo Lietuvos darbo biržą už neefektyvų valstybės lėšų naudojimą.
Dabar, anot A.Žemaitienės, perkvalifikuojami ir apmokomi tik tie bedarbiai ar nepakankamą kvalifikaciją turintys darbuotojai, kuriuos mokyti pageidauja darbdaviai. Ir specialybės renkamos tik tos, kurių pageidauja įmonių vadovai. Kitaip tariant, žmogus ruošiamas konkrečiai darbo vietai.
Apmokomi ir tie, kurie pageidauja įgyti specialybę ir patys imtis privataus verslo ar amato – pavyzdžiui, kirpėjai, kosmetologai, manikiūrininkai, statybininkai, apdailininkai ir pan. Į Darbo biržos remiamus mokymus siunčiami ir jau dirbantys asmenys, jei šių kvalifikacija neatitinka darbdavio reikalavimų.
Solidi parama
Parengti darbuotoją – solidi valstybės investicija. Ji apmoka iki 6 tūkst. Lt išlaidų kvalifikacijai įgyti. Kvalifikacijai kelti skiriama pusė šios sumos. Be to, mokymosi laikotarpiu mokama 0,7 minimalios algos dydžio stipendija, padengiamos kelionės į studijų vietą bei sveikatos patikros išlaidos.
Darbuotojų mokymo paslaugas teikia ir mūsų rajono įmonės: UAB „Rokauta” ir UAB „Jonroka” ruošia C ir E kategorijų vairuotojus, kurių reikia tolimųjų reisų įmonėms. Ypatingais atvejais valstybė gali finansuoti ir B kategorijos vairuotojo rengimą. „Pavyzdžiui, jei darbdavys įrodo, kad darbinamam vadybininkui, kuris neturi vairuotojo pažymėjimo, šis yra būtinas, nes turės vežioti prekes klientams”, – aiškino A.Žemaitienė.
Atsižvelgiant į įmonių poreikius, Darbo birža gali paremti ir miško kirtėjų, suvirintojų ar siuvėjų rengimą. Žmonės, ketinantys kurti darbo vietas, gali mokytis paklausių aptarnavimo sferos specialybių.
Tenka grąžinti
Rajono darbdaviai skundžiasi – apmokyti darbuotojai, vos įgiję šiek tiek praktikos, išvyksta dirbti į didmiesčius ar užsienį. Tad mokyti žmones jiems yra rizikinga. Valstybė atsižvelgė į šią problemą. Esminė sąlyga įgyjančiam ar keliančiam kvalifikaciją asmeniui – bent pusmetį dirbti jį pasamdžiusioje įmonėje ar saugoti savo paties sukurtą darbo vietą. Jei žmogus tokio nurodymo nesilaiko, jis privalo grąžinti į jį investuotas valstybės lėšas.
Grąžinti jas turi ir tie, kurie dėl nepateisinamų priežasčių metė mokymus. Tokių atvejų, pasak A.Žemaitienės, pasitaiko retai. Per porą metų į mokymus buvo pasiųsti maždaug 200 rajono gyventojų, o jų nebaigusiųjų galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Dažniausia problema – besimokydamas C ir E kategorijų, vairuotojas „pragėrė” B kategorijos pažymėjimą, todėl jam neleidžiama laikyti vairavimo egzaminų. Tokiu atveju jis privalo grąžinti apie 3 tūkst. Lt už vairavimo kursus.
Projektą remia Rokiškio rajono savivaldybės Pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams fondas
Lina DŪDAITĖ
