Nuo seniausių laikų darbas – žmogaus pragyvenimo šaltinis. Rajone jo neturi 2 tūkst. 477 asmenys, arba 12,3 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Per mėnesį įregistruotos 277 laisvos darbo vietos, iš jų 225 – neterminuoto darbo. Įmonės skundžiasi: dirbti nėra kam, teks vežtis užsieniečius. O rokiškėnai atšauna: jei verslininkai mokės žmoniškai, norinčiųjų dirbti atsiras.
Daugėja laisvų darbo vietų
Gegužės mėnesį toliau augo darbo paklausa: Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje buvo registruota 35,9 tūkst. laisvų darbo vietų, 16,5 proc. daugiau negu balandį. Darbo pasiūlymų įregistruota 1,7 karto daugiau, nei kreipėsi bedarbių. Ši džiuginanti tendencija matyti ir mūsų rajone – gegužę atsirado 277 laisvos darbo vietos, o pernai tuo pat metu įsteigta tik 161.
Tačiau ar bus kam jas užimti? Vis daugiau rajono darbdavių skundžiasi: nebėra kam dirbti. Darbo biržos atsiųstieji pareigų kratosi it velnias kryžiaus ir prašo darbdavių pažymėti, kad jie netinkami.
Kvalifikuotų suvirintojų rajono metalo pramonės įmonės ieško po visą Lietuvą. Štai AB Rokiškio mašinų gamykla juos vežėsi net iš Visagino. Bendrovės stengiasi specialistų užsiauginti pačios: jau kelintus metus bendradarbiauja su Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokykla. Jos auklėtiniai gamyklose mokomi praktinių įgūdžių, o gabūs kviečiami pasilikti dirbti. Tačiau rajono įmonės bejėgės sulaikyti aukštos kvalifikacijos darbo jėgą – štai Norvegijos laivų dokuose suvirintojų siūloma alga siekia net 10 tūkst. Lt, arba penkiskart daugiau nei mūsų šalies įmonėse.
Vis aktualesne problema tampa struktūrinis nedarbas: nors bedarbių pilna, jie netinkami siūlomoms darbo vietoms dėl per menkos kvalifikacijos, prarastų įgūdžių ar žalingų įpročių. Ir ši nerimą kelianti tendencija išliks: Darbo biržos direktoriaus pavaduotojos Algirdos Žemaitienės teigimu, vis daugiau rajono mokyklų abiturientų neketina siekti jokios specialybės: savo ateitį jie sieja su atsitiktiniais nekvalifikuotais darbais užsienyje…
Trys klausimai
Zitai Čaplikienei
Rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vyriausiajai specialistei
– Kokių problemų kelia rokiškėnai, atidirbantys už socialinę pašalpą?
– Viskas priklauso nuo seniūnijų arba Socialinės paramos centro, kur gaunantieji pašalpas turi atlikti visuomenei naudingus darbus. Jei seniūnai ar centro darbuotojai griežti, už tingėjimą dirbti, girtuokliavimą sutartis nutraukiama ir jokios socialinės paramos toks asmuo nebegauna. Pastebiu, jog žmonėms stinga atsakomybės. Dažniausiai visuomenei naudingą darbą atlieka darbingo amžiaus asmenys. Į išsilavinimą tikrai neatsižvelgiame, mums nesvarbu, ar jis turi universiteto diplomą, ar tik vidurinės mokyklos atestatą. Keista, tačiau atėję pas mus jie visi iš pirmo žvilgsnio dega noru dirbti. Bet tikrai ne visi priima Darbo biržos siūlymus.
Daugiau antradienio GR
Lina Dūdaitė, Norbertas Byčkovskis
