Kraštietis Jurijus Tretjakovas – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Medžiagų atsparumo katedros docentas – vasaras praleisdavo lenkdamas nugarą tėvo ūkyje Miliūnuose, tačiau žemdirbiu netapo, ir nostalgija žemei jį užplūsta tik labai trumpam. Abiturientams, besirenkantiems specialybę, jaunas karjerą padaręs rokiškėnas pataria pirmiausia rinktis tai, kas patinka, ir šypsosi, kad inžinerija – ir Mėnulyje inžinerija…
Mokykla – didžiausias šviesulys
Jurijus gimė Obeliuose, vėliau augo Miliūnų kaime, po to, prieš pat darželį, tėvai persikėlė į Rokiškį, kur ir dabar gyvena jo mama. Baigė Juozo Tumo-Vaižganto vidurinę mokyklą. „Ši mokykla turbūt didžiausias šviesulys gyvenime. Tuomet visi buvome labai jauni, geri, gabūs ir gyvenimo nelaužyti“, – sako kraštietis, prisiminęs nuostabią savo auklėtoją Dalią Golubeckienę. Už meilę tiksliesiems mokslams jis sakė esąs dėkingas matematikei Mildai Klimienei ir, aišku, amžinąjį atilsį vienam geriausių Lietuvos fizikos mokytojų Henrikui Pugžliui. Studijuodamas VGTU pirmame kurse p. Jurijus sužinojo, kad šį neeilinį mokytoją žinojo visi universiteto fizikos dėstytojai.
Visas straipsnis šeštadienio “Gimtajame…”
Reda Milaknienė
