Biurokratijos pelke vadintas samdomų darbuotojų trumpalaikis įdarbinimas žemės ūkyje per darbymečius pagaliau pakeistas. Nuo balandžio žemdirbiams bei miškininkams samdyti laikinus pagalbininkus tapo daug paprasčiau.
Nelaime vadintos tvarkos nebeliko
Iki balandžio galiojusią įdarbinimo tvarką žemdirbiai vadino biurokratine nelaime, jos neefektyvumą bei komplikuotą įgyvendinimą pripažino ir darbo inspektoriai. Nepagrįstai sudėtingi reikalavimai daugybę ūkininkų vertė rizikuoti: prasidėjus darbymečiams ar staiga sunegalavus ūkio darbininkui, pagalbininkus laikiniems darbams tekdavo įdarbinti nelegaliai.
Darbo kodeksas nereglamentavo trumpalaikių paslaugų teikimo tvarkos. Todėl trumpam pasamdyti ir atleisti žmogų tekdavo sugaišti daugybę laiko. Apie planuojamą laikiną įdarbinimą reikėjo pranešti „Sodrai“, nors darbdaviai neturėjo garantijų, kad laikinai pasamdytas žmogus galės atlikti numatytus darbus.
Pavyzdžiui, ūkininkas pranešė „Sodrai“ įdarbinsiąs žmogų trims dienoms kasti bulvių ar skinti uogų. Tačiau šis dirbti negalėjo nė dienos, nes lietus pliaupė kaip iš kibiro. Tokių pavyzdžių ūkininkų gyvenime – šimtai. Todėl daug ūkių rizikuodavo apeiti trumpalaikio įdarbinimo tvarką ir kviesdavosi žmones dirbti nelegaliai. Nelegalų statusu buvo patenkinti ir pasamdytieji, nes jie neprarasdavo pašalpų. Jei yla iš maišo išlįsdavo, nelegaliai dirbančius žmones įdarbinę darbdaviai mokėdavo baudas. Už vieną nelegalą – nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. Lt.
Prireikė nemažai laiko, kad visuomenę erzinusi trumpalaikio įdarbinimo tvarka būtų pakeista.
Daugiau ketvirtadienio “Gimtajame…”
Aldona MINKEVIČIENĖ
