„Gyvenimas yra judėjimas, o judėjimas yra gyvenimas“, – neabejoja kamajiškė Antanina BALTUŠKIENĖ, skaičiuojanti 88-uosius metus, besidžiaugianti gyvenimu, savo artimaisiais ir gana stipria sveikata.
Kas rytą – mankšta
A. Baltuškienė yra nemažai skaičiusi literatūros apie sveiką gyvenseną, domisi taškine kinų medicina, turi mankštos kamuolį, medinius pėdų masažuoklius, šiaurietiško ėjimo lazdas. Senjoros kiekviena diena prasideda pusantros ar net dviejų valandų mankšta.
„Dar gulėdama lovoje pradedu daryti kojų pratimus: sulenkiu jas, ištiesiu arba sukioju į šalis. Pasitaiko naktį neužmigti, tada irgi sportuoju. Greitai kūnas užkaista… Atsikėlusi mankštinuosi rimčiau: suku galvą, pečius, rankas. Kai gulėjau ligoninėje, gydytoja parodė įvairių galvos, kaklo, sprando pratimų. Vienas tokių – nosimi rašyti skaičius iki 10. Daug mankštinuosi ant anūkės dovanoto mankštos kamuolio. Skaičiau, kad tokios mankštos labai naudingos stuburui ir kojoms. Man patiko ir visam laikui įsiminė knygoje perskaityta mintis, kad gyvenimas yra judėjimas. Ramybės būsenoje žmogus turi būti tik tol, kol miega, o visą kitą laiką jis turi judėti. Ir pati pastebiu: jei ilgiau pasėdžiu, paskaitau, man sunku atsistoti, stuburas kaip sumedėjęs… Sunku būna rytais – kol išsijudinu, skauda nugara. O vos pasimankštinu, ir viskas vėl būna gerai. Ilgai sėdintiesiems būtinai reikia padaryti bent 20 minučių pertrauką, pasivaikščioti, pajudėti.
Mano rytinės mankštos užtrunka apie pusantros ar dvi valandas. Kartais net ir trečią sportuoju. Knygose, žurnaluose randu įvairiausių mankštų. Ne visas pavyksta atlikti taip, kaip parodyta paveikslėliuose, bet gydytojas mane nuramino: ne taip svarbu iki pabaigos atliktas pratimas, svarbiausia – judėti. Įprastas rankų trynimas – irgi mankšta, savotiškas masažas, padedantis gerinti kraujo apytaką“, – trindama rankas pasakojo kamajiškė. A. Baltuškienė parodė kambario kampe stovinčias šiaurietiško ėjimo lazdas, bet tikino jomis dažnai nesinaudojanti: „Jas išsitraukiu vasarą, tačiau toli nekeliauju – pasisukioju po kiemą. Lazdas buvo pasiskolinęs anūkas, įveikęs piligriminę kelionę – daugiau nei tūkstantį kilometrų. O man vasarą užtenka kitokios veiklos. Turiu nedidelį daržą, tad reikia jį palaistyti, nuravėti…“
Domėtis pradėjo po nelaimės
Spyruokliuodama ant mankštos kamuolio garbaus amžiaus pašnekovė pasakojo, jog mankštintis ir skaityti sveikatos žurnalus bei laikraščius, artimųjų atvežtus… krosniai užkurti, pradėjo gana seniai.
„Kai buvau jaunesnė, patyriau traumą: važiuojančią į darbą arklys išmetė iš vežimo. Lūžo stuburas. Ligoninėje praleidau 4 mėnesius. Tokios traumos nebūna be pasekmių. Po kelerių metų prasidėjo bėdos dėl kraujo spaudimo, nuolat skaudėdavo galvą. Kartą netekau sąmonės. Tąkart medikai specialiais vaistais suskystino kraują ir liepė vėliau atvykti jiems pasirodyti. Bet tos pačios dienos vakarą vėl kritau be sąmonės… Gydytojai rekomendavo sanatoriją. Čia paaiškėjo, kad užsikimšusios galvos kraujagyslės. Kiek įmanoma, įvairiomis procedūromis mane sustiprino, o grįžusi namo ėmiau galvoti, kaip pati galiu sau padėti. Pradėjau skaityti įvairią sveikatos literatūrą, kai kuriuos patarimus išbandžiau praktiškai. O kai pabandai ir randi tai, kas tau tinka, kodėl nesinaudoti tais patarimais? Dėl jaunystėje patirtų traumų iki šiol skauda nugarą, bet mankštos, vanduo ir sveika mityba padeda jaustis geriau“, – patirtimi dalijosi senolė.
Vanduo – sveikatos šaltinis
Kamajiškė tikino „neišradinėjusi dviračio“, o tik prisiminusi keletą nuo seno žinomų sveikatos stiprinimo būdų: „Apie vandens naudą žmogui kalbama ne vieną dešimtį metų. Organizmui labai naudingos įvairios vandens procedūros, ypač vėsaus – 20–36 laipsnių. Maudytis žemesnės temperatūros vandenyje nerekomenduojama. Tai išbandžiau ir aš: kiekvieną dieną kūną atgaivinu šaltu vandeniu. Tiesa, pastaruoju metu apsiprausiu šiek tiek šiltesniu, nes skauda petį. Ypač naudinga staigi vandens temperatūrų kaita: tris minutes pabūnu po šilto vandens srove, o tada bent minutei paleidžiu šaltą. Tai padeda aktyvinti kraujotaką. Beje, vanduo reikalingas ne tik mūsų išorei, bet ir vidui. Seniau sakydavo, kad atsikėlus reikia išgerti stiklinę vandens, o per dieną – 6–8 stiklines. Tačiau literatūroje paskaičiau, jog geriausia gerti vandenį neskubant ir po nedaug – 2–3 gurkšnelius. Be to, vandenį reikia truputį palaikyti burnoje, kad jis susimaišytų su seilėmis: taip organizmas vandenį geriau pasisavina. Rytais sportuodama aš būtent taip ir darau. Įsitikinau: vanduo – vaistas nuo visų ligų. Jei skauda galvą, išgeriu porą stiklinių vandens ir skausmas dingsta. Tas pats tinka ir kai skauda skrandis. Nepasakiau nieko naujo, bet mažai kas taip daro… O apie tai, ar organizmui netrūksta vandens, galima nustatyti pagal šlapimo spalvą: jei žmogus šlapinasi šviesiai, balkšvai, vandens organizme pakanka; jeigu šlapimas ryškiai geltonas, tokiam žmogui patartina gerti daugiau vandens. Kai mūsų organizme jo trūksta, susiaurėja ir užsikemša kraujagyslės, kraujas nebecirkuliuoja tinkamai.“
Geriausia – druska ir česnakai
A. Baltuškienės sveikatos stiprinimo sąraše nepakeičiama yra druska: „Po to, kai man prasidėjo problemos dėl kraujotakos, labai dažnai ėmė šalti kojos ir rankos, ypač – riešai ir čiurnos. Kojas šildydavau vilnonėmis kojinėmis, užsimaudavau ir nukirptas megztinio rankoves… Literatūroje paskaičiau, kad labai gerai šąlančias kūno vietas nuprausti šiltu vandeniu, gerai įtrinti druska ir nušluostyti rankšluosčiu. Keletą kartų pabandžiau, pastebėjau, kad tikrai padeda – kojos taip nebebijo šalčio. Panašus principas tinka ir galvai įtrinti. Iš druskos pasidarai košelę (druską suvilgai vandeniu, kad aptirptų), ja įtrini galvą ir įmasažuoji. Ilgai laikyti nereikia – vos pajutus, kad ima „graužti“, perplauni plaukus šampūnu. Po tokių procedūrų ir galva šalčio mažiau bijo. Anksčiau net miegodavau ryšėdama dvi skareles, o dabar į lauką einu vieną užsirišusi. Taigi druska – puikus vaistas. Nuo seno patariama skaudantį dantį ar gerklę skalauti vandeniu su druska. Juk ir sanatorijose yra visokiausių druskos vonių.“
Kamajiškė tikino, jog palaikyti puikią savijautą jai labai padeda česnakas. „Man puikiausias vaistas – česnakas. Jis labai naudingas norint išvengti sklerozės, neleidžia kraujagyslėms sulipti, stiprina imuninę sistemą. Valgau jį kasdien, o tam, kad „negraužtų“ burnos, derinu prie kitų maisto produktų – skanu su lašiša ir pomidorais. Kai kas maišo česnaką su varške ir krapais, net su jogurtu jį galima valgyti. Kartą, laukdama prie gydytojo kabineto, girdėjau moterį pasakojant, kad ji česnaką tiesiog kramto.
Kokį maistą renkuosi? Stengiuosi valgyti lengvesnį, mažiau mėsos. Sakoma, kad žmogui naudingiausi tie produktai, kurie prikaitinti saulės: grūdinės kultūros, riešutai, sėklos. Juose daugiausia vitaminų. Net pomidorai, auginami šiltnamyje ir saulės atokaitoje, skiriasi skoniu, jie sveikesni. Tas pats ir su obuoliais. Labai sveika avižos. Pastaruoju metu sveikatos specialistai rekomenduoja jas valgyti. Tai – neriebus ir lengvas maistas. Kur bepaskaitytum, visur rašo, kad ypač sveika avižas valgyti ryte, nes jose daug vitaminų“, – žiniomis dalijosi pašnekovė.
Pasak senolės, norintieji gyventi sveikai turi kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, nes žmogus – gamtos dalis ir kuo jis ilgiau bus lauke, tuo ilgiau gyvens.
Domisi kinų medicina
A. Baltuškienė domisi ne tik lietuvių medicina: ji žino ir kinų propaguojamo taškinio gydymo subtilybes: „Remiantis kinų metodika, žmogus turi daugybę aktyviųjų kūno taškų. Vienas tokių yra tarp nykščio ir smiliaus: suglaudus pirštus atsiranda nedidelis iškilimas. Kinų teigimu, spaudžiant šį tašką gydomos visos viršutinės kūno dalies ligos. Aš jį nuolatos spaudžiu. Rankų ir kojų nykščiai stimuliuoja galvą, o mažasis rankos pirštas – širdį. Jei žmogus pajunta širdies skausmus, reikia smarkiai spausti ar net durti į pirštą, – sumažėja infarkto tikimybė. Jei žmogus alpsta, jautrūs taškai yra virš ir po lūpa, tad reikia juos stipriai spausti. Daugybė taškų yra užausyje, ausies kaušelyje. Jei kamuoja sloga, kas porą valandų reikia masažuoti sinusus.
Kai kurios moterys neretai pasijuokia iš manęs, neva kam man reikia tokių dalykų. Tačiau jei prisitaikai kažką sau, pajunti, kad veiksminga, geriau jautiesi, kodėl nedaryti? Neseniai sutikau 12 metų jaunesnę savo pažįstamą. Sunkiai eina, ramsčiuojasi lazdele, įdėtas širdies stimuliatorius… O aš, sulaukusi tokio amžiaus, laikausi puikiai.“
Miglė KATINAUSKIENĖ
