Lenktynininkui Virginijui Daudžvardžiui tik vieno žingsnio pritrūko iki didžiausios svajonės – Lietuvos automobilių ralio čempionato taurės. „SG-8“ klasėje mūsiškis vairuotojas su šturmanu zarasiškiu Tadu Pupeikiu nuo nugalėtojų ekipažo atsiliko vos… 2,5 taško. „Jei Šiaulių ralyje nebūtume patyrę avarijos, čempionų taurė būtų mūsų rankose. Antrus metus kovojame dėl čempionų titulo, tikimės, kad trečiasis kartas nemeluos“, – „Gimtajam…“ sakė V. Daudžvardis.
Lyderį lėmė paskutinis etapas
Antra vieta mūsiškiam sportininkui – taip pat geras rezultatas. Jis prisipažino, kad namuose Lašų kaime (Kriaunų sen.) ralio taurės ir kiti sportiniai trofėjai jau nebetelpa dviejose lentynose ir neseniai teko pakabinti trečiąją. Tačiau išsvajotosios Lietuvos automobilių ralio čempionato taurės tarp jų dar nėra. Iki jos trūko taip nedaug – V. Daudžvardis vardino savo pergales: „Halls Winter Rally“ jis „SG-8“ klasėje (automobiliai, varomi priekiniais ratais) iškovojo pirmąją vietą. Tokį pat apdovanojimą iškovojo ir „300 Lakes Rally“. Talsi ralyje Latvijoje mūsiškis ekipažas atvažiavo trečias, tokią pat vietą su kitu šturmanu V Daudžvardis iškovojo ir Druskininkuose. Ir tik pasikeitusi ralio taškų skaičiavimo sistema lėmė, kad V. Daudžvardis su T. Pupeikiu Lietuvos čempionate liko antri, vos per plauką nusileidę lyderiams.
Lemia ir Fortūna
Nuo 2008 m. ralio trasose lenktyniaujantis V. Daudžvardis pasakojo, kad sėkmė automobilių lenktynėse priklauso ne tik nuo vairuotojo įgūdžių, bet ir nuo sėkmės. „Antai paskutinėse ralio varžybose dėl variklio gedimo keturiems greičio ruožams (maždaug 40-50 km) sunaudojome… du bakus benzino. Sugebėjome pasiekti serviso zoną ir ten mechanikų komanda gedimą sutvarkė. Tačiau nuo lyderių jau atsilikome dvi su puse minutės. O tai ralyje yra labai daug“, – sakė V. Daudžvardis.
Apie klubą negalvoja
V. Daudžvardis ir T. Pupeikis gina Zarasų automobilių sporto klubo garbę. Lenktynininkas neslepia: ne vienas rokiškėnas jam siūlė kurti klubą savo rajone. Esą, savas klubas padėtų pritraukti daugiau rėmėjų lėšų. „Klubo dokumentų parengimas ir registracija kainuoja nemažai lėšų. O juk, tiesą pasakius, rėmėjai ne itin domisi, kuriam klubui priklausau. Jiems kur kas svarbiau matyti, kad lipdukas su įmonės logotipu puošia mūsų lenktyninį automobilį“, – sakė pašnekovas. Automobilių sportas – viena brangiausių sporto šakų. Tačiau rėmėjai neskuba taškytis pinigais. „Važiuoju ralyje nuo 2008 m. Pirmieji rėmėjai atsirado tik po keturių metų“, – sakė V. Daudžvardis. Tad pašnekovas lėšas, kurios būtų skirtos klubo kūrimui ir išlaikymui, mieliau investuotų į automobilį. Rėmėjų dėka ekipažą varžybose lydi du mechanikai, o visa jiems reikalinga įranga ir detalės į serviso zoną keliauja mikroautobusiuku.
Jau keletą metų mūsiškis ekipažas lenktyniauja su „Opel Kadett“ mašina. Tačiau neslepia, kad jų „koviniam žirgui“ jau reikia pamainos, todėl dairosi naujo automobilio. Jų žvilgsnis krypsta į „Honda“ markės mašinas. „Galbūt pavyks įsigyti galingesnį automobilį ir varžytis „L-9“ klasėje arba pirkti keturiais ratais varomą mašiną“, – ateities planus dėlioja V. Daudžvardis. Jis neslėpė: kasmet auga ralio dalyvių meistriškumas ir į mašinas bei jų techninę priežiūrą investuojamos sumos.
Ir, nors vos prieš porą savaičių nušurmuliavo triukšminga 2015 m. ralio sezono uždarymo šventė, laiko poilsiui sportininkai neturi: ekipažas jau ruošiasi pirmajam naujojo sezono startui – vasario pabaigoje vyksiančiam „Halls Winter Rally“.
Tėčio pėdomis
Jei ekipažui pavyktų įsigyti galingesnį automobilį, ir daugelį šalies trasų matęs „Opel Kadett“ neliktų be darbo. Į tėčio automobilį sėstų V. Daudžvardžio sūnus, šešiolikmetis Saimonas. „Žinoma, tėčio širdį glosto žinia, kad sūnus nori sekti jo pėdomis. Saimonas degte dega noru lenktyniauti. Jau Zarasuose važiavo ralio uždarymo lenktynėse ir jam neblogai sekėsi. Svarbiausia, kad Saimonui labai patinka ralis. Žinoma, pradėtų jis nuo „B lygos“, ralio sprinto varžybų. Yra klube keletas jaunų šturmanų, taigi, manau, pavyktų sudaryti perspektyvų ekipažą“, – sakė V. Daudžvardis. Jis neslepia iš jaunųjų klubo vairuotojų sulaukiantis prašymų patarti ir pamokyti ralio paslapčių.
Savo kieme nelenktyniauja
O kaip gi žiūrovai? Ar junta V. Daudžvardis rokiškėnų dėmesį ir palaikymą? Lenktynininkas neslepia turįs gerbėjų ratą. Tačiau su pergalėmis ateina ir jų tamsioji pusė – pavydas. Sportininkas neslepia: yra skleidžiančių gandus, esą jo automobilis lakstąs Lašų gatvėmis. „Jokia lapė nepjauna vištų savoje vištidėje, – tik ranka mojo lenktynininkas. – Ralio trasose tiek prisilenktyniaujam, kad nebėra jokio noro skraidyti dar ir gatvėmis. Joks sveiko proto lenktynininkas to nedaro. Aš, kaip ir dauguma kolegų, už ralio trasos ribų važiuojame saugiai ir atsakingai“.
O štai patarimų į ralį besirengiantiems žiūrovams lenktynininkas turi. Mat vis pasitaiko tokių, kurie besigrožėdami lenktynėmis, „išjungia“ savisaugos instinktą. „Atminkite, kad nuo tramplino pakilusi ir oru skriejanti mašina yra nevaldoma. Vairuotojas gali sukti vairą kiek tik nori, bet skrydžio krypties nepakeis. Todėl žiūrovams patarčiau pasirinkti saugų atstumą nuo trasos“, – sakė pašnekovas.
Lina Dūdaitė
